Šiais metais per šešis mėnesius Lietuvos keliuose susiklostė paradoksali situacija - avarijų skaičius sumažėjo, tačiau krito ir jose sužeistų žmonių skaičius, tačiau su gyvybe keliuose atsisveikino net šeštadaliu žmonių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet šalyje eismo nelaimėse žuvo 134 žmonės, pernai per pusmetį - 116. Susisiekimo ministerija, kiekviena pasitaikančia proga besigirianti mažėjančiu avarijų skaičiumi, pripažįsta negalinti pateikti vienos aiškios išvados, kodėl daugėja žūvančiųjų. O Kelių policijos vadovai įžvelgia ir žiniasklaidos kaltę.
Septynių mėnesių statistika - kiek geresnė: šiemet iki rugpjūčio 3-iosios avarijose žuvo 159 žmonės - penkiais daugiau nei pernai.
Išanalizavus pirmojo šių metų pusmečio eismo įvykių duomenis pastebima, kad daugiausia yra susidūrimų, t. y. priešpriešiniai susidūrimai, neleistini lenkimo manevrai. Didelę dalį eismo įvykių sudarė susidūrimai, kurie vyksta vairuotojui nesilaikant saugaus greičio, atliekant neleistinus manevrus, lenkiant, sankryžose nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.
Kas yra tendencija?
Žmonių žuvo kiek daugiau, nes dalis avarijų buvo skaudesnės, konstatuoja susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
"Eismo įvykio baigtis priklauso nuo daugybės aplinkybių, kurios lemia, ar žmogus lieka sveikas, sužeistas ar žūva - tai automobilio techninė būklė, amžius, jame esančios saugos priemonės, pvz. - oro pagalvės, ar žmogus segėjo diržą, kokiu greičiu važiavo ir pan.
Dar kitos priežastys lemia prielaidą įvykti avarijai: kelių būklė, oro sąlygos, eismo intensyvumas - jis pasibaigus krizei vėl didėja, vairavimo kultūra, budrumas, vairavimas išgėrus arba apsvaigus, kitų eismo dalyvių elgesys. Taigi kiekvienas atvejis yra labai individualus ir vienos aiškios išvados šiandien negalėtume įvardinti", - sako R. Vaštakas.
Jis sako nemanantis, jog žuvusiųjų skaičius didėjimas paskutiniaisiais mėnesiais yra tendencingas, nors atvirkštinį procesą - aukų mažėjimą - vadina būtent tendencija.
"Ir anksčiau prieš keletą metų žuvusiųjų skaičius banguodavo. Pavyzdžiui, šių metų sausį, palyginti su 2010 metų sausiu, žuvusiųjų buvo sumažėję net 42 proc. O šių metų liepos mėnesis įgavo gerėjančias tendencijas - žuvusiųjų skaičius keliuose ženkliai sumažėjo, palyginti su 2010-ųjų liepa", - džiaugiasi viceministras.
Atsakomybę prisiimti turi visi
R. Vaštakas pasigenda policijos iniciatyvumo.
"Pagrindinis dalykas, ko mes nuolat prašome policijos - vykdyti kiek įmanoma daugiau prevencinių akcijų, matuoti greitį keliuose ir gatvėse. Manome, kad policija tai turėtų daryti dažniau ir taip drausminti vairuotojus. Gaila, bet policijos pareigūnai taip pat patys sukelia rezonansines avarijas, tai dar kartą patvirtina, kad vairavimo kultūra ir pareigos jausmas Lietuvoje dar labai žemo lygio", - teigia jis.
Tačiau Kelių policijos vadovai turi savo poziciją.
"Deja, daugelis iki šiol mano, kad už saugų eismą atsakinga tik policija. Toli gražu taip nėra, visi kartu ir kiekvienas asmeniškai turime ir galime padaryti eismą mūsų šalyje saugesnį.
Matyt, nesuklysiu pasakęs, kad išvažiuodami į gatves daugelis vairuotojų įžvelgia tik vieną grėsmę - būti sustabdytam policijos, tačiau nedaugelis susimąsto, jog netinkamas elgesys kelyje gali būti mirtinas ir pačiam, ir aplinkiniams. Apklausos rodo, kad iki 80 proc. Lietuvos vairuotojų linkę pažeisti Kelių eismo taisykles - daryti "nedidelius" pažeidimus. O kad nedideli pažeidimai tampa didžiule bėda, matome vos ne kasdien. Pastaruoju metu įvykus nelaimei žvalgomasi į policiją, kuri nesugebėjo užkirsti kelio klaidai, į kelininkus dėl prastos kelių kokybės, tačiau atsisakoma tezės, kad eismo dalyvis savo klaidas turėtų eliminuoti pats", - įsitikinęs Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Be to, policijos pareigūnai įžvelgia ir žiniasklaidos įtaką žuvusiųjų skaičiaus kitimui.
 |
| Kai kurių specialistų manymu, norint įvykdyti dar vieną didelę avaringumo mažėjimo bangą būtina dar labiau griežtinti sankcijas vairuotojams, tai yra vėl "išgąsdinti" žmones. Tiesa, neaišku, kiek tai veiks, nes baudos Lietuvoje ir taip yra nemažos. |
"Pastebėta, kad daug skaudžių nelaimių įvyko dėl greičio viršijimo ir neatsargaus manevravimo. Matyt, vairuotojus taip pastūmėjo elgtis pernelyg didelis žiniasklaidos dėmesys policijos naudojamiems rankiniams greičio matuokliams. Visa informacija: kada, kiek laiko gali matuoti, kokiu prietaisu ir pan. sudarė prielaidas greičio mėgėjams jaustis nekontroliuojamiems, tai parodė ir skaudūs eismo įvykiai, kurių metu žuvo po 2 ar daugiau asmenų. Todėl policija vėl pradėjo intensyviai naudoti rankinius greičio matuoklius", - "Autosalonui" sakė G. Aliksandravičius.
Pasak jo, atsakomybę dėl eismo įvykių turėtų prisiimti visi - įskaitant vietos savivaldą, policiją, kelininkus, pedagogus, žiniasklaidos atstovus, politikus, nevyriausybines organizacijas, visuomenę.
R. Vaštakas sutinka, kad rūpinantis eismo saugumu turėtų būti didesnis savivaldybių indėlis.
"Daugelis savivaldybių skiria per mažai dėmesio eismo saugumui jų prižiūrimuose keliuose ir gatvėse. Dauguma savivaldybių neturi avaringų vietų žemėlapių, neanalizuoja avarijų priežasčių, neturi jokios politikos, kaip mažinti avaringų vietų skaičių. Kaip pavyzdį galime paminėti tą patį Vilnių. Savivaldybės darbuotojai, atsakingi už eismo saugą, susitikime, kuriame buvo kalbama apie situaciją mieste, pripažino, kad jie apie avarijas žino tiek, kiek praneša žiniasklaida".
Tėvai pamiršta vaikus
Šiais metais, palyginti su ankstesniais, daugiau gyvybių neteko ir dviratininkai bei pėstieji. R. Vaštakas sako pastebintis šių kategorijų eismo dalyvių abejingumą savo gyvybėms.
"Žmonės nesaugo savęs - nenešioja atšvaitų, dviratininkai, kurių vis daugėja, nedėvi šviesą atspindinčių liemenių, šalmų, dažnai nesilaiko Kelių eismo taisyklių. Žmonės dar nesupranta, kad pirmiausia patys turi rūpintis savo saugumu", - sako jis.
Viceministras pripažįsta, kad dviračių transporto infrastruktūra miestuose nėra gerai išvystyta, o kartais ir netinkamai, neprofesionaliai įrengta, nors jam trūksta ir didesnės kontrolės: "Galėčiau sutikti, jog bausmės pėstiesiems buvo pakankamai mažos. Todėl šiais metais jos buvo padidintos. Tačiau, reikia pripažinti, kad pėsčiųjų eismas Lietuvoje labai retai kontroliuojamas, pėstieji labai retai baudžiami už eismo taisyklių pažeidimus".
G. Aliksandravičius irgi mano, jog esant neišvystytam dviračių takų tinklui, dviratininkai priversti važiuoti keliais, kur dažnai įvyksta konfliktinės situacijos su motorių transporto priemonių vairuotojais. Tačiau, tikina pareigūnas, dviratininkams, pėstiesiems, vadeliotojams policija skiria nemažą dėmesį, ypač tamsiuoju paros metu, nes jie dažniausiai ir nukenčia tamsoje, nes yra nematomi ar sunkiai matomi vairuotojams.
Be to, pernai keliuose ir gatvėse daugiau žuvo pėsčiųjų vaikų, dviratininkų vaikų bei mopedų vairuotojų vaikų. Kas dėl to atsakingas?
"Neretai tenka išgirsti, kad eismo įvykis įvyko "dėl vaikų neatsargumo". Norėčiau tam paprieštarauti. Visi eismo įvykiai, kuriuose nukenčia vaikai, mano galva, įvyksta dėl suaugusiųjų aplaidumo, neskiriamo dėmesio vaikų saugumui, jų auklėjimui.
Pavyzdžiui, perkant parduotuvėje dviratį ar mopedą pardavėjas vargiai paklaus, kokio amžiaus vaikui perkama transporto priemonė, galima jiems vairuoti ar ne, kokiais keliais važinėti, kokių pagrindinių taisyklių laikytis, matyt, irgi nepasakys. Tėvai ir globėjai patys turėtų pasidomėti, nuo kokio amžiaus leidžiama važiuoti dviračiu ar mopedu, koks reikalingas vairuotojo pažymėjimas, ar reikalinga registracija, kokiose vietose leidžiama važiuoti, išmokyti ar priminti vaikams bent pagrindines dviratininkų elgesio kelyje taisykles.
Be abejonės, reikia pasirūpinti pasyviomis saugos priemonėmis - šalmais, alkūnių, kelių apsaugomis, tamsiuoju paros metu - šviečiančiomis liemenėmis ir atšvaitais. Tai pagrindiniai dalykai, kurie padės apsaugoti mūsų vaikus dviratininkus ir mopedų vairuotojus", - sako G. Aliksandravičius.
Dar didins baudas?
Šiais metais Lietuvos vairuotojai turėtų sulaukti naujų pareigų.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia Kelių eismo taisyklių pakeitimus, kuriais bus siekiama sugriežtinti vaikų vežimo automobiliuose tvarką, numatant, kad vaikai iki 150 cm ūgio turės būti vežami specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės vaikų tvirtinimo sistemose. Projekte taip pat siūloma griežtinti vaikų vežimo mokykliniais autobusais tvarką, didinti dviratininkų saugumą, keičiant su dviračių eismu susijusias nuostatas.
Be to, atnaujintas saugaus eismo automobilių keliais įstatymas neseniai buvo patvirtintas Vyriausybėje, pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas rudens sesijoje. Projekte siūlomu reglamentavimu siekiama įstatymo nuostatų aiškumo ir geresnių eismo saugumo rezultatų. Kaip vieną iš tiesiogiai eismo saugumui įtaką turinčių siūlymų minimas kelių saugumo patikrinimo reglamentavimas, turintis užtikrinti aukštą eismo saugumo lygį tiesiant ir prižiūrint kelius.
Pasak G. Aliksandravičiaus, šiuo metu Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė rengia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kuris turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Projektui pateikti siūlymai sugriežtinti atsakomybę jauniems vairuotojams, ketiname pateikti siūlymą dėl pažeidimų įvertinamų balais sistemos įvedimo. Pvz., kasmet vairuotojui skiriamas 10 balų "krepšelis". Už atitinkamus pažeidimus būtų atimami 1, 2 ar 3 balai. Per metus "išbarsčius" balų krepšelį būtų atimama teisė vairuoti transporto priemones 1 metams.
Be to, ketinama inicijuoti pakeitimus, kurie draustų vairuoti didelio galingumo automobilius jauniems ar nepatyrusiems vairuotojams.
O kaip su baudomis - ar jos nebus dar kartą didinamos?
"Ne paslaptis, kad prieš kelerius metus didžiausią impulsą avaringumo mažėjimui davė pastebimai sugriežtintos sankcijos už KET pažeidimus. Tačiau einant laikui žmonės prie jų priprato ir keliuose jaučiamas tam tikras atsipalaidavimas.
Kai kurių specialistų manymu, norint įvykdyti dar vieną didelę avaringumo mažėjimo bangą būtina dar labiau griežtinti sankcijas vairuotojams, tai yra vėl "išgąsdinti" žmones. Tiesa, neaišku, kiek tai veiks, nes baudos Lietuvoje yra nemažos", - kol kas nieko konkretaus pasakyti negalėjo R. Vaštakas.
"Vien ribojimais ir draudimais, nuobaudomis eismo dalyvių kultūros nepakelsime, nors vienas administracinių nuobaudų tikslų ir yra auklėti asmenis, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų. Mano manymu, deramą elgesį reikia išugdyti vykdant švietėjiškas, prevencines priemones", - įsitikinęs G. Aliksandravičius.
Avarijos Klaipėdos apskrityje
Avaringumo situacija Klaipėdos apskrityje per 7 šių metų mėnesius blogesnė nei pernai - užfiksuota daugiau eismo įvykių (228 - 2010 m., 239 - 2011 m.), žuvusiųjų irgi daugiau (11 - 2010 m., 14 - 2011 m.). Be to, Klaipėda šalyje yra vienintelė apskritis, kurioje padaugėjo neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų - nuo 18 iki 19, nors visoje šalyje eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo trečdaliu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą