KKL: prokuratūra ir mirusio kūdikio tėvas manipuliavo informacija
Gydymo įstaiga taip pat gavo laišką iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, kad Kauno klinikinėje ligoninėje sirgusiu kūdikiu buvo pasirūpinta profesionaliai, o jam buvo laiku ir tinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
„Kadangi ikiteisminį tyrimą prokurorai žadėjo baigti per pusmetį, bet jį baigė tik po metų, ligoninės nuomone, pagaliau turėtų baigtis ir spekuliacijos bei šmeižtas ligoninės ir jos medikų atžvilgiu", - sakė Kauno klinikinės ligoninės viešųjų ryšių vadybininkas Gediminas Stanišauskas.
Daugelį dokumentų, kuriuos ligoninė prašė prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokurorai atsisakydavo prijungti. Tik reikalaujant per teismą prie bylos buvo prijungta ligoninėje sudarytos komisijos medžiaga. Balandžio viduryje ši komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp medicinos personalo veiksmų ir kūdikio mirties.
Pati mirties priežastis nebuvo aiški, kol buvo atlikta autopsija. Ligoninė iki šiol stebisi, kad, užuot rūpinęsi autopsijos atlikimu, kūdikio tėvai visų pirma pasirūpino sutartimi su advokatais. Autopsija buvo atlikta keliomis dienomis vėliau.
Pasak G. Stanišausko, kaip vėliau paaiškėjo, tėvams rūpėjo pateikti 3,5 mln. Lt ieškinį, o ne išsiaiškinti realias kūdikio mirties priežastis.
Skrodimas parodė, kad kalis intraveninės injekcijos būdu negalėjo patekti į organizmą. Patanatomai neaptiko kaliui būdingų venos sienelės pokyčių (nekrozė).
„Jeigu būtų suleista 5-6 mililitrai kalio, liktų neabejotini pažeidimai venos sienelėje, o kalio kiekio kraujyje iki mirties būtų turėję likti apie 20 milimolių, o ne 3,4 milimolio", - remdamasis specialistų tyrimų duomenimis paaiškino G. Stanišauskas.
Kalis niekur negalėjo išnykti, nes jis išsiskiria tik per inkstus. Tuo metu paciento inkstų veiklos jau nebuvo, o kalio kiekis kraujyje prieš mirtį siekė 3,4 milimolio.
Slaugytoja V. Beleškienė niekada nepripažino, kad kūdikiui suleido kalį. Net beveik mėnesiui uždaryta areštinėje, slaugytoja teigė, kad vaikui suleido gliukozę, kuri, skirtingai nuo kalio, nepaliko jokių žymių venoje.
Ligoninė 12 mėnesių negavo autopsijos duomenų, nors prašė, kad ją suteiktų ir tyrėjai, ir kūdikio tėvai. Visą tą laiką šiais duomenimis viešai manipuliavo ligoninės kaltintojai.
G. Stanišauskas pabrėžia, kad manipuliacijos apie tai, kur dingo švirkštai, yra iš piršto laužtos. Kūdikis buvo gydomas mokamoje palatoje, nuo kurios raktą turėjo tik kūdikio motina, o slaugytoja, pastebėjusi, kad staiga pablogėjo kūdikio sveikatos būklė, pirmiausia ėmėsi jo gaivinimo ir su kūdikiu ant rankų išbėgo į procedūrinį kabinetą, kur drauge su palatos gydytoja ir reanimatologais toliau gaivino vaiką.
Net ir po kūdikio mirties, žinodamas tikslią informaciją, kad vaikas per 11 gyvenimo mėnesių dažnai sirgo, tėvas nepranešė apie tai ligoninei. Jis viešai skelbė, kad vaikas buvo visiškai sveikas, nors iš vėliau gautų dokumentų matyti, kad kūdikis turėjo įvairių ligų, kurios galėjo turėti įtakos staigiam vaiko sveikatos būklės pablogėjimui, pasibaigusio širdies sustojimu.
Ne vieną kartą kviestas raštu ir žodžiu atvykti į ligoninę bei sužinoti faktines kūdikio sveikatos priežiūros ir mirties aplinkybes, kūdikio tėvas į kvietimus raštu neatsakė, o žodžiu atsisakydavo. Šiam retam atvejui išaiškinti vaiko tėvas uždraudė ligoninėje surengti ir mokslinę konferenciją bei skelbti duomenis apie pacientą. Savo ruožtu žiniasklaidai jis aktyviai skelbdavo informaciją, kuri tuo metu jam buvo žinomai neteisinga.
Ikiteisminio tyrimo metu ligoninė negalėjo viešinti jokios medžiagos, susijusios su pacientu, todėl tik dabar ligoninė įgijo teisę pranešti viešai kai kurias su šiuo atveju susijusias faktines aplinkybes.
Be kita ko, vaiko tėvas Egidijus Drėzas nuolat juodino ligoninę, ragindamas Kauno klinikinės ligoninės medikams surengti linčo teismą.
Kauno klinikinė ligoninė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl komentarų internete, kuriuose buvo raginama susidoroti su ligoninės medikais juos sušaudant. Jau baigtu ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad komentarus aktyviai rašė būtent E. Drėzas. Šiuo metu svarstoma galimybė patraukti atsakomybėn E. Drėzą privataus kaltinimo tvarka.
Šių metų birželio 13 d. Kauno klinikinė ligoninė gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus specialistų atsakymus dėl K., E. ir U. Drėzų pareiškimo, kuriame parašyta, kad įstaigos medikai laiku ir tinkamai atliko reikiamus veiksmus, atitikusius paciento D.D. sveikatos būklę ir ligą.
Specialistai teigia, kad jokių „diagnostinių ir/ar gydymo klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas D.D. ligoninėje" nebuvo padaryta, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos „tinkamai ir kokybiškai".
Rašyti komentarą