Kiekviename pasaulio mieste yra vietų, kuriose patartina elgtis apdairiau, nes nusikalstamumo lygis yra net kelis kartus didesnis nei kitur. Čikaga garsėja getu, Niujorkas - Harlemu, pietinė Majamio dalis, Rio de Žaneiro lūšnynai, stoties rajonas Vilniuje ar gimtoji Henriko Daktaro Vilijampolė Kaune, dar vadinama "slabotke".
Ar Klaipėdoje šiandien yra vietų, kurios žymios ne ramybe ir aplinka, o siautėjančiais įstatymų pažeidėjais? Kur lankytis nepatartina tamsiu paros metu ir net dieną, aplenkti jas siekiant išvengti akistatos su nusikaltėliu?
Įvairios nuomonės
Pagal penkių pirmųjų šių metų mėnesių nusikalstamumo statistiką sudarytame Lietuvos nusikalstamų veikų tankumo žemėlapyje nurodoma, jog Klaipėda patenka tarp tų miestų, kuriuose 100 tūkst. gyventojų tenka per tūkstantį nusikaltimų.
Taigi, kas šimtasis iš 161 tūkst. Klaipėdos gyventojų yra potenciali nusikaltėlių auka.
Dabar - interneto amžius, ką galvoja bei viešai kalba žmonės, galima suprasti iš diskusijų įvairiausiuose forumuose ir komentaruose. Ko tik juose nėra - prie temų apie Klaipėdą baisimasi "žarde" ir "rybportu" vadinamais rajonais, banditizmo lizdu vadinta Debreceno gatvė, o Laukininkų gatvėje, jeigu tikėsime internautais, gyvena vien mušeikos ir plėšikai.
Tačiau vieningai sutariama, kad idealaus rajono mieste nėra - visur pasitaiko įvairiausio plauko nusikaltėlių.
"Juodųjų skylių" nėra
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko Dainiaus Smatavičiaus teigimu, nusikalstamumo analizė mieste vyksta nuolat, tačiau konkrečios vietos, kurioje nusikalstamumo lygis būtų aukštesnis nei kitur, nėra, tad žmonės neturėtų būti gąsdinami.
"Pavyzdžiui, kišenvagysčių dažniau pasitaiko miesto centre, daugiau dviračių pavagiama iš gyvenamųjų namų kvartalų", - sakė jis.
Peržvelgus pastarojo mėnesio įvykių suvestinę aiškiai matyti, jog nusikaltėlių veiklos diapozonas labai platus - nuo vieno miesto galo iki kito.
Anot teisėsaugininkų nusikaltimų vykdymo vietos priklauso nuo daugelio aplinkybių: metų laiko, oro, renginių mieste ir t. t.
Vis dėlto policija pripažįsta, kad kai kurie kvartalai yra išlaikę blogus įpročius. Apie rajonus, kuriuose anksčiau, atkūrus Nepriklausomybę, aktyviai veikė nusikalstamos grupuotės, D. Smatavičius sakė: "Keičiasi kartos, tačiau jos turi tas pačias tradicijas."
Turistai negąsdinami
"Kažkada perspėdavome, jog neitų į naktinį klubą "Kalifornija", kad nebūtų sumušti. Šiaip patariame nemiegoti automobiliuose bet kur, rekomenduojame vykti į kempingą, vakare vaikščioti apšviestomis gatvėmis. Turistai dažniausiai apsistoja senamiestyje ir nelinkę klaidžioti tamsiais skersgatviais", - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Įstaigos interneto tinklalapyje taip pat nėra informacijos apie vietas, kuriose lankytis pavojinga.
Per pastarąjį mėnesį, nuo liepos 20-osios, į Klaipėdos policiją kreipėsi trys užsieniečiai: J. Janonio gatvėje kažkas pavogė vokiečio automobilį, prie naujosios turgavietės buvo sumuštas ir apiplėštas Lenkijos pilietis (šis nusikaltimas buvo labai greitai atskleistas), o neseniai pavogti brangūs svečio iš Norvegijos daiktai, kuriuos jis naktį laikė Šaulių gatvėje paliktame automobilyje.
Bene garsiausiai nuskambėjo pernykštė istorija, kai pačioje Klaipėdos širdyje, šalia Teatro aikštės buvo sumuštas ir apiplėštas kruiziniu laivu į uostamiestį atvykęs turistas iš Ispanijos.
Prieš šešerius metus Klaipėdos savivaldybė išplatino lankstinukus, kuriuose užsieniečiai buvo perspėjami vengti vietos moterų kompanijos - jas esą traukia ne vyrai, o jų pinigai ir kiti vertingi daiktai.
Praėjusiais metais JAV ambasada Lietuvoje iš informacijos apie šalį išbraukė punktą, skelbusį, jog amerikiečiai Klaipėdoje gali tapti rasistinių išpuolių aukomis.
Nesaugūs, bet nieko nedaro
Specialios apklausos duomenys rodo, kad Klaipėdos apskrityje pernai visiškai saugūs savo gyvenamojoje vietovėje jautėsi 35 proc. žmonių (saugiausiai - vyrai), o septyni iš šimto - visiškai neapsaugoti. Labiausiai baiminamasi dėl vagysčių, smurto ir viešosios tvarkos pažeidimų. Daugiausiai žmonių mano, kad situacija žymiai pagerėtų, jeigu patruliuotų daugiau pareigūnų.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: lygiai pusė apklaustųjų policijos darbą vertina blogai, o 36 proc. dėl įvairiausių priežasčių nepadeda pareigūnams užkirsti kelio tvarkos pažeidimams, nedidelė dalis įsitikinę, kad niekada ir nepadėtų.
Klaipėdoje šiuo metu yra 258 policijos rėmėjai - savanoriai, kurie kartu su pareigūnais gali panaudoti specialiąsias priemones, reikalauti laikytis viešosios tvarkos, turi teisę padėti sulaikyti ir pristatyti įtariamąjį į policijos įstaigą, įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui.
Įdomu, kokia dalis padėtų kaimynui? Mieste nuo 1998 metų vykdoma "Saugios kaimynystės" programa, tačiau į ją iki šiol įsitraukė tik 37 Klaipėdos daugiabučiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą