Kai kurie rezonansiniai pastarojo meto nusikaltimai šalyje primena liūdną praėjusio dešimtmečio kasdienybę, tačiau sunkiai pažabojamas nusikalstamumas į viešąsias erdves neturėtų sugrįžti.
Prieš ir po nepriklausomybės atkūrimo susibūrusios organizuotos nusikaltėlių gaujos veikė pagal savo
"įstatymus", todėl susišaudymai, sprogdinimai, žiaurūs nužudymai, reketas, automobilių padegimai ir vagystės buvo kone kasdienybė.
Palaipsniui jos pralaimėjo karą teisėsaugai - gaujų veikla nutrūko, nemažai grupuočių vadų ir narių nuteisti, o jų darbai tapo istorijomis, prisimenamomis tik spaudoje ir knygose.
Jas prisiminti šalies visuomenę neseniai privertė keli plačiai nuskambėję nusikaltimai. Su gaujų nesutarimais siejami susišaudymai Kaune vasarą, iki šiol kone kasdien linksniuojama teisėjo Jono Furmanavičiaus žmogžudystė, galų gale - su Lietuva glaudžiai susijusio verslininko Šabtajaus Kalmanovičiaus nužudymas užvakar Maskvoje.
Negi grįžta senieji laikai, kai tokie nusikalstamo pasaulio atstovų sąskaitų suvedinėjimai nieko nestebino?
Specialistai sako, kad ne - pasikeitė laikai, visuomenė, nusikaltėliai, policija.
Jaunimą "sutvarko"
Vakar Klaipėdos policija išplatino pranešimą apie dviejų vyrų - Ruslano L. (gim. 1984 m.) ir Pavelo K. (gim. 1983 m.), kurie siejami su miesto jaunimo nusikalstamomis grupuotėmis, sulaikymą.
Jie įtariami narkotikų prekyba bei vieno verslininko terorizavimu - turima duomenų, kad šių metų liepą jis buvo užpultas ir peiliu sužalotas vienoje uostamiesčio degalinėje, vėliau grupė jaunuolių vyrą užpuolė ir sumušė miesto centre esančioje kavinėje. Taip siekta verslininką priversti grąžinti skolas.
Po nepriklausomybės atgavimo tokia žinia nieko nenustebintų, bet dabar skamba grėsmingai.
Tačiau policija įtariamųjų veiklą apibūdino tik kaip jaunųjų reketininkų bandymus iškelti galvą. Esą policija dabar jau kitokia nei buvo prieš 15 metų ir "tokiems gražuoliukams greitai aplaužo ragus."
Nesulyginama
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos katedros docentas, daktaras Alfredas Kiškis rinko ir nagrinėjo šalies nusikalstamumo statistiką nuo 1931 metų, tačiau tarp dabarties ir praėjusio dešimtmečio nusikalstamumo tendencijų panašumų jis neįžvelgė.
"Vargu ar galima lyginti dabartinę ir anų laikų situaciją. Taip, kažkas pašaudė, tačiau kriminogeninės padėties ekonominis sunkmetis į blogąją pusę nepaveikė tiek, kiek galėjo paveikti. Nusikalstamumas - inertiškas dalykas: jeigu įsibėgėjusį sunku pristabdyti, tai pristabdytas jis sunkiai įsibėgėja", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Nusikalstamumo prevencijos centre dirbęs mokslininkas nelinkęs remtis visuomenei pateikiama statistiniais skaičiais iliustruota informacija apie situaciją šalyje.
"Juk yra nemažai teisėsauga nusivylusių žmonių, kurie apie nusikaltimus nelinkę pranešti policijai. Be to, statistika tikrosios situacijos neatspindi. Pavyzdžiui, labiau išsivysčiusiose šalyse piliečiai praneša apie menkiausius nusižengimus ir pagal skaičius gali atrodyti, jog nusikaltimų ten padaroma labai daug, nors iš tikrųjų yra saugiau nei Lietuvoje. Bet iš tikrųjų yra atvirkščiai - pagal statistiką nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų čia tenka lyg ir mažiau, o reali padėtis yra sudėtingesnė", - pasakojo A. Kiškis.
Piliečiai, anot jo, yra tikrieji įstatymo sargai. Jeigu matydami nusikaltimus žmonės apie tai nepraneša, vadinasi, jiems gerai gyventi ir tokioje aplinkoje.
Dabar - kitokie nusikaltimai
Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui nusikalstamumas, kaip ir prognozuota, išaugo. Informatikos ir ryšių departamento ataskaitų duomenimis, per devynis šių metų mėnesius šalyje užregistruotos 62 862 nusikalstamos veikos - 8,1 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
Labiausiai padaugėjo turtinių nusikaltimų, kurie ir lėmė bendrą nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą.
Daugiau nei dvigubai išaugo nusikaltimų finansų sistemai, sukčiavimų, neteisėtų alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo ir gabenimo atvejų. Žymiai padaugėjo ir dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ar realizavimo atvejų.
Valdas PRYŠMANTAS
Rašyti komentarą