Mažos kliento pajamos - didelė verslo rizika, o jos bijantis verslas nesuteiks net menkiausias šanso. Net jeigu tas šansas - vienintelis grįžti iš balanos gadynės į dabartį.
Duodu tai, už ką moki, moku už tai, kas duota - toks dviejų šalių tarpusavio susitarimas socialiai
atrodo teisingas. Tačiau kai kalbama apie elektros tiekimą kai kuriems savivaldybės socialinio būsto gyventojams, šis principas negalioja.
Elektra netiekiama net ir tiems, kurie likvidavo skolas.
Gėlių gatvėje esančiame name, kuris priklauso savivaldybei, butą nuomojasi Olga Popkova, turinti tris mažamečius vaikus. Taip jau atsitiko, kad apie tris šimtus litų mėnesinių pajamų gaunanti moteris prieš kurį laiką nesumokėjo už sunaudotą elektrą, ir jos tiekimas buvo nutrauktas.
Be elektros šiais laikais - nekas, ypač kai namuose sukiojasi trys mažamečiai, todėl O. Popkova šiaip taip surinko pusketvirto šimto ir praėjusių metų liepą apmokėjo skolą elektrą tiekiančiai bendrovei bei paprašė atnaujinti tiekimą.
Tačiau praėjus 7 mėnesiams šviesa į jos nuomojamą būstą neateina. Dėl to, kad bendrovė elektrą tieks tik tokiu atveju, jei su ja pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys savivaldybė. O. Popkovos parašas po pažadu, kad ji atsiskaitys už paslaugą, bendrovei netinka.
Kodėl taip yra?
Todėl, kad Olgos pajamos - mažos ir ji yra viena iš tų, kurie kelia riziką energetikos milžinui. Bendrovė nori savivaldybės laidavimo už nuomininką, savivaldybė kištis į tiekėjo ir kliento tarpusavio santykius nenori.
Vaikai 21-ajame amžiuje nenori pamokų ruošti žvakių šviesoje, tačiau tai niekam neįdomu - jų motina per mėnesį gauna tik pustrečio šimto litų pajamų.
Ką motinai daryti? Viena pusė siunčia pas antrąją, ši savo ruožtu - atgal. Teisininkai sako, kad reiktų kreiptis į teismą, pateikti Temidės tarnams ieškinį ir jame reikalauti iš bendrovės, kad ši sudarytų sutartį su ja. Tokiu atveju bent bylinėjimosi proceso metu būtų įjungta išsvajotoji elektra.
Aišku, bylinėtis su didžiule bendrove įmanoma tik tokiu atveju, jeigu pasispaudus pavyks sutaupyti sumą, kurios paprašys advokatas.
Beje, vienas toks ieškinys šiuo metu jau yra Klaipėdos miesto apylinkės teisme - gindamas viešąjį interesą jį pateikė vyriausiasis miesto prokuroras, siekiantis, jog bendrovė būtų įpareigota sudaryti sutartį su neįgalia moterimi, patekusia į tokią pačią situaciją, kaip ir Olga.
Sakoma, kad vilčių yra, mat praėjusių metų lapkričio 4-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog sudarant elektros pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku elektros energiją teikiančiai įmonei būtina pateikti teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantį dokumentą, o toks dokumentas yra nuomos sutartis.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą