Pat­ru­lių akis­ta­ta prieš kumš­tį

Paš­ne­ko­vai at­vi­ri: pa­si­ren­gus ne tik gin­ti, bet ir gin­tis pri­va­lu iš­vy­kus net į „ne­kal­čiau­sią“ vie­tą.

Kal­ti be kal­tės

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės bū­rio va­dui Vla­di­mi­rui Le­siuk per 21 dar­bo po­li­ci­jo­je me­tus te­ko su­si­dur­ti su dau­gy­be si­tua­ci­jų, kai ap­gin­ti bei ap­si­gin­ti ne­pa­ka­ko vien fi­zi­nės jė­gos, o te­ko pa­nau­do­ti spe­cia­lią­sias prie­mo­nes.

V. Le­siuk pri­si­me­na, kaip įnir­šęs kai­my­nui pri­klau­san­čio tur­to ga­din­to­jas po­li­ci­nin­kus ban­dė ata­kuo­ti aša­ri­nė­mis du­jo­mis.

Lai­ku pa­nau­do­jus ko­vi­nius veiks­mus šiurkščiai be­si­prie­ši­nu­siam pa­žei­dė­jui pa­si­se­kė už­dė­ti ant­ran­kius.

Ta­da vy­ras į pa­rei­gū­nus, ne­be į kai­my­ną, su ku­riuo su­si­py­kęs, nu­krei­pė keiks­ma­žo­džių ti­ra­dą. Au­to­mo­bi­ly­je pa­rei­gū­nų ad­re­su pra­pliu­po ir gra­si­ni­mai su­si­do­ro­ti.

V. Le­siuk žo­džiais, įpras­ta ir tai, kad į ko­mi­sa­ria­tą ga­be­na­mi ag­re­sy­vūs pa­žei­dė­jai ima gud­rau­ti – au­to­mo­bi­lyje dau­žo gal­vą, vei­dą, ran­kas, ban­do ki­taip su­si­ža­lo­ti.

Pap­lū­dę krau­ju rė­kia pa­skų­sian­tys, kad juos su­žei­dė po­li­ci­nin­kai.

Gra­si­ni­mus įskųs­ti pa­rei­gū­nus gir­ti rėks­niai daž­niau­siai įvyk­do. Iš­gal­vo­ti kal­ti­ni­mai iš­blės­ta iš­si­blai­vius. Ta­čiau pa­si­tai­ko, kad gin­čas ke­liau­ja į teis­mą.

„Sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek kar­tų gir­dė­jau, kad bū­siu at­leis­tas iš dar­bo, kad su ma­ni­mi bus su­si­do­ro­ta, kad „už­lenks...“, – sa­ko Vla­di­mi­ras.

Akis­ta­ta su pei­liu

Šiau­lių mies­to Cent­ro po­li­ci­jos nuo­va­dos ty­rė­jos Vai­dos Pie­po­ly­tės po­li­ci­nė kar­je­ra pra­si­dė­jo Pat­ru­lių rink­ti­nė­je. Nors dir­bo čia tik pus­me­tį, iš­puo­lių pa­tir­ta ne vie­nas.

Mo­te­ris pri­si­me­na kar­tą su­tram­džiu­si ag­re­sy­vų vy­rą. Juo­kau­ja: prieš už­de­dant ant­ran­kius, te­kę jį pa­si­vy­ti.

„Pri­čiup­tas ša­ko­jo­si, kra­tė­si su­lai­ky­mo, to­dėl te­ko pa­nau­do­ti ko­vi­nius veiks­mus“, – sa­ko pa­rei­gū­nė.

Prieš V. Pie­po­ly­tę ir jos ko­le­gą bu­vo iš­ki­lu­si ir grės­mė bū­ti su­ža­lo­tiems vir­tu­vi­niu pei­liu.

Tai nu­ti­ko nu­vy­kus aiš­kin­tis šei­my­ni­nio konf­lik­to. Po ke­lių se­kun­džių, kai pa­rei­gū­nai iš­gir­do vir­tu­vės stal­čiu­je žvan­gan­čius įran­kius, pa­ma­tė su pei­liu ran­ko­se at­žirg­liuo­jan­tį gir­tą vy­rą.

Tik dėl grei­tos pa­rei­gū­nų reak­ci­jos, ne­pa­si­me­ti­mo ir ko­vi­nių veiks­mų su­ža­lo­ji­mo pa­vy­ko iš­veng­ti.

Mo­te­ris sa­ko, kad jos ko­le­goms te­kę ir ki­to­kių psi­cho­lo­gi­nių bei fi­zi­nių iš­ban­dy­mų.

Spjū­viai į vei­dą, su­plė­šy­tos tar­ny­bi­nės uni­for­mos, su­lai­ky­mo me­tu su­lau­žy­ti ran­kų pirš­tai, krau­jos­ru­vos – vi­sa tai Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­no kas­die­ny­bė.

„Kar­tais bu­dė­to­jai ra­ge­ly­je iš­girs­ta tik mi­ni­ma­lią in­for­ma­ci­ją apie ki­lu­sį in­ci­den­tą, – pa­tru­lės dar­bo su­bti­ly­bes pri­si­me­na V. Pie­po­ly­tė – Va­žiuo­ji ir ne­ži­nai, ko ti­kė­tis ir kas ta­vęs lau­kia“.

Pa­de­da prie­mo­nės

Pa­žei­dė­jų ag­re­si­jai mal­šin­ti vien ko­vi­nių veiks­mų ne­re­tai ne­pa­kan­ka, ta­da ten­ka pa­nau­do­ti spe­cia­lią­sias prie­mo­nes – po­li­ci­jos laz­dą, gink­lą ar ne­t elekt­ros im­pul­si­nį prie­tai­są „Ta­ser“.

V. Le­siuk pa­ste­bė­jęs, kad „Ta­ser“ pa­ts efek­ty­viau­sias daik­tas tram­dant triukš­ma­da­rius – tas, kuris kar­tą bū­na pa­ra­ga­vęs, pa­kar­to­ti daž­niau­siai ne­no­ri, tad už­ten­ka šį įren­gi­nį tik pa­ma­ty­ti pa­rei­gū­no ran­ko­se.

„De­ja, to­kius prie­tai­sus tu­ri ne kiek­vie­nas eki­pa­žas, – sa­ko pa­rei­gū­nas. – Po­li­ci­jai jų trūks­ta.“

Ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se neap­siei­na­ma ir be gink­lo – stab­dant sprun­kan­tį au­to­mo­bi­lį ar gi­nan­tis nuo šuns.

Sun­ku at­si­ri­bo­ti

Vis dėl­to svar­biau­sia, kad ne­bū­tų vir­šy­ti tar­ny­bi­niai įga­lio­ji­mai. Net ir iš­skir­ti­nai ekst­re­ma­lio­je si­tua­ci­jo­je pa­rei­gū­nui pri­va­lu iš­lai­ky­ti sa­vit­var­dą.

„Esi įžei­di­nė­ja­mas, kei­kia­mas, pa­ti­ri smur­tą. Ne­pai­sant to pri­va­lai iš­lai­ky­ti šal­tą pro­tą, įsi­tvė­ręs lai­kai­si įsta­ty­mo rai­dės“, – sa­ko Pat­ru­lių rink­ti­nės bū­rio va­das V. Le­siuk.

Jo tei­gi­mu, po dar­be pa­tir­tos psi­cho­lo­gi­nės įtam­pos nu­si­ra­min­ti kar­tais sun­ku ir grį­žus na­mo.

„Ap­gal­vo­ji kiek­vie­ną de­ta­lę, ana­li­zuo­ji si­tua­ci­ją. Iš­rėk­ti gra­si­ni­mai, keiks­ma­žo­džiai skam­ba au­sy­se. Esi žmo­gus, kaip ir vi­si – ne­ga­li ne­rea­guo­ti į ne­nor­ma­lius da­ly­kus“, – sa­ko po­li­ci­nin­kas.

Bū­na, kad pa­gal­bos šau­kę­si as­me­nys, su­tram­džius pa­žei­dė­ją, su juo ne­re­tai su­si­vie­ni­ja ir ko­vos ie­tis įre­mia į pa­gal­bą su­tei­ku­sius pa­rei­gū­nus.

De­šimt mė­ne­sių ne­lais­vės

Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas už pa­si­prie­ši­ni­mą vals­ty­bės tar­nau­to­jui nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą iki tre­jų me­tų, o už įžei­di­mą – iki dve­jų.

Praė­ju­siais me­tais Šiau­lių ap­skri­ty­je dėl pa­si­prie­ši­ni­mo vals­ty­bės pa­rei­gū­nams ir jų įžei­di­mo bu­vo pra­dė­ti 75 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Vie­niems įta­ria­mie­siems dar teks sto­ti prieš teis­mą, ki­ti jau nu­teis­ti.

Ką tik įsi­tei­sė­jo nuo­spren­dis 55 me­tų šiau­lie­čiui Pra­nui Bra­žui. Už pa­rei­gū­nų įžei­di­nė­ji­mą teis­mas jam sky­rė de­šim­ties mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

Vy­ras, praė­ju­siais me­tais teis­tas už fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mą mo­ti­nai ir gra­si­ni­mą nu­žu­dy­ti se­se­rį, šių me­tų sau­sio 31-ąją už­si­puo­lė Šiau­lių pa­tru­lius, iš­kvies­tus jo nu­ra­min­ti Nak­vy­nės na­muo­se.

P. Bra­žas at­vy­ku­sius po­li­ci­nin­kus iš­plū­do, ne­nu­ri­mo ir ve­ža­mas į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Po ke­lių die­nų P. Bra­žas Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je pa­rei­gū­nus vėl iš­ko­ne­vei­kė.

Kan­džio­jo­si ir su­plė­šė uni­for­mą

41 me­tų jo­niš­kie­tis iš By­vai­nių kai­mo Gin­tau­tas Da­gys už pa­si­prie­ši­ni­mą vals­ty­bės tar­nau­to­jui ir jo įžei­di­mą, tur­to su­ga­di­ni­mą bei fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mą ir­gi ne­se­niai iš­klau­sė ap­kal­ti­na­mą­jį nuo­spren­dį.

2012 me­tų va­sa­rio 22-osios va­ka­rą šei­my­ni­nio konf­lik­to mal­šin­ti at­vy­kę Jo­niš­kio pa­tru­liai bei Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus ty­rė­jas bu­vo iš­plūsti ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais.

Pa­rei­ka­la­vus liau­tis, su­lai­ky­mo iš­veng­ti ban­dy­da­mas G. Da­gys par­grio­vė ant grin­dų pa­tru­lį, o ty­rė­jui įkan­do į plaš­ta­ką. Prie­šin­da­ma­sis vy­ras ap­ga­di­no, iš­te­pė da­žais ir su­plė­šė pa­tru­lio tar­ny­bi­nę uni­for­mą.

Yra pa­žei­di­mas, bus ir pa­sek­mės

Po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas Re­na­tas Po­žė­la pa­brė­žia, kad nė vie­nas smur­to ar įžei­di­mo at­ve­jis ne­ga­li bū­ti to­le­ruo­ja­mas ir už kiek­vie­ną iš­puo­lį pa­žei­dė­jas pri­va­lo at­sa­ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­ne ar­ba bau­džia­mą­ja tvar­ka.

„Ag­re­si­jos bei smur­to ne­to­le­ran­ci­ja tu­ri tie­sio­gi­nės įta­kos bend­ram nu­si­kals­ta­mu­mo ma­ži­ni­mui, – įsi­ti­ki­nęs iš Šiau­lių ki­lęs ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas. – Jei pa­žei­dė­jas gal­vo­ja, kad ga­li elg­tis bet kaip, jis pri­va­lo ži­no­ti, kad reak­ci­ja ir pa­sek­mės bus.“

R. Po­žė­la su­tin­ka, kad po­li­ci­jos sis­te­mos dar­buo­to­jai kas die­ną vaikš­to tar­si ant aš­me­nų ir grės­mės eg­zis­tuo­ja.

„Ne­pai­sant grės­mių, ne­ga­li­me sa­ky­ti pa­rei­gū­nui – tu nie­ko ne­da­ryk, – sa­ko pa­rei­gū­nas. – Jei veiks­mai, reak­ci­ja ir spe­cia­lių­jų prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mas yra adek­va­tūs, ap­gin­ti skriau­džia­mą žmo­gų ir ap­si­gin­ti, ne­re­tai nors ir la­bai su­dė­tin­ga, yra įma­no­ma.“