Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė bylą, kurioje 56 metų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ direktorius kaltinamas didelės vertės jam patikėto svetimo turto pasisavinimu, perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ikiteisminį tyrimą byloje atlikę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad būdamas UAB „Lokys“ direktoriumi P. Jurgutis 2009 m. daugiau nei 30 kartų iš bendrovės sąskaitos įvairiems tikslams nuiminėjo grynuosius pinigus, dalį jų vėliau į sąskaitą grąžino, tačiau beveik 81 tūkst. litų pasisavino - nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą.
Be to, jis, žinodamas, kad teismo nutartimi UAB „Lokys“ piniginės lėšos yra areštuotos, 2009 m. rugsėjį pagal čekį iš banko paėmė darbuotojų atlyginimams skirtus 320 tūkst. litų grynaisiais, atlyginimų nesumokėjo ir pinigų į bendrovės sąskaitą negrąžino.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė, paaiškindamas, kad juos duos tada, kai bus baigtas civilinės bylos nagrinėjimas teisme dėl UAB „Lokys“ jam pateikto daugiau kaip 400 tūkst. litų civilinio ieškinio.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad pernai gruodį Klaipėdos apylinkės teismas pripažino P. Jurgutį kaltu dėl bandymo papirkti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Eugenijų Gentvilą. Teismas konstatavo, jog 2009-ųjų rugpjūčio 5-ąją P. Jurgutis tiesiogiai siūlė 200 tūkst. litų kyšį E. Gentvilui siekdamas palankumo derybose dėl darbų, kurių vertė per 13 mln. litų, atlikimo uosto 90-96 krantinėse.
Jam buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė atidedant ją tam pačiam laikotarpiui, P. Jurgutis taip pat turėjo sumokėti 2,6 tūkst. litų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau abiem pusėms - ir prokurorams, ir P. Jurgučiui - apskundus šį verdiktą Klaipėdos apygardos teismui, pastarasis praėjusį mėnesį nusprendė neskirti nei realios laisvės atėmimo baudos, nei įmokos į minėtąjį fondą. Tokia priemonė galėjo būti paskirta tik atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiam asmeniui.
Šį sprendimą kasacinės tvarka prokurorai žada skųsti aukštesnės instancijos teismui.
"Vakarų ekspresas" taip pat rašė, kad nors Klaipėdos apygardos teismas ir leido restruktūrizuoti P. Jurgučio kontroliuojamą ir finansinių sunkumų slegiamą bendrovę "Klaipėdos hidrotechnika", antstoliai jau kėsinasi į jo šeimos turtą.
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo balandžio pradžioje pranešė, kad negrąžinus skolos per mėnesį iš varžytinių bus parduotas P. Jurgučiui ir jo žmonai Marijonai priklausantis turtas - 0,3 ha ploto sklypas ir poilsio namai su visais inžineriniais statiniais, esantys Šventojoje, Topolių gatvėje.
Šiuos objektus kaip užstatą P. Jurgučio šeima buvo įkeitusi bankui "Swedbank". Dienraščio duomenimis, Jurgučių skola bankui siekia apie 2,5 mln. litų. Arešto mastas - 2,7 mln. litų.
Areštuotas yra ir kitas P. Jurgučio bei jo žmonos turtas - butai Druskininkuose ir Rietave, namas šiame miestelyje, 6 sklypai, esantys Šilalės rajono Paežerio kaime, Klaipėdos rajono Kalnuvėnų ir Stančių kaimuose, pastarajame kaime esantis namas ir kiti pastatai, 5 automobiliai. "Vakarų ekspreso" duomenimis, jie yra įkeisti vienos Klaipėdos rajone smėlio ir žvyro karjeru eksploatavimu užsiimančios įmonės savininkui už suteiktą apie milijono litų paskolą. Arešto mastas - 1,7 mln. litų.
Nors Klaipėdos apygardos teismas kovo pradžioje patenkino P. Jurgučio prašymą iškelti restruktūrizacijos bylą "Klaipėdos hidrotechnikai", šį sprendimą aukštesnei institucijai jau apskundė KVJUD. Pastaroji nutraukė su "Klaipėdos hidrotechnika" žemės nuomos sutartį, o ši tokį sprendimą apskundė teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą