Kultūros ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, kas kaltas, kad biudžetinė įstaiga Klaipėdos dramos teatras prarado turtą ir patyrė mažiausiai 214 tūkst. litų žalą.
Kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius atliko vidaus auditą ministerijai pavaldžiame Klaipėdos dramos teatre. Nustatyta, kad pagal investicinį projektą vykdant pastato Klaipėdoje Teatro g. 2 avarinės būklės likvidavimo ir rekonstravimo darbus dalis pastato 2010 m. buvo nugriauta, tačiau didžioji dalis statybinių ir kitų medžiagų, likusių demontavus ir išardžius pastatą, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą.
Taip pat neaišku, kur ir kokiems tikslams jos buvo panaudotos, kadangi vidaus audito metu ir vėliau įstaigoje atlikus likučių patikrinimą buvo rastas tik nedidelis jų kiekis.
"Po Kultūros ministerijos teatre šiemet atlikto audito buvo nustatyti veiklos trūkumai, ir mes juos įsipareigojome pašalinti, tai ir darėme. Po kreipimosi į Generalinę prokuratūrą mes esame pasirengę visokeriopai bendradarbiauti su teisėsauga ir padėti jiems rasti klausimus į visus atsakymus.
Auditoriai nustatė, kurias medžiagas po griovimo galima naudoti, kurias ne. Sutinku, kad buvo galima parduoti metalą ir kitas tinkamas medžiagas, rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė jas iš mūsų nupirko.
Tačiau nesutinku dėl apšiltinimo bei medienos - po pastate anksčiau kilusių gaisrų iš šių medžiagų liko tik košė.
Tačiau, kaip ir minėjau, viską išsiaiškins teisėsaugininkai ir mes jiems padėsime", - ministerijos pareiškimą komentavo teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
Teatro pastato rekonstrukcijos darbus atlieka UAB "Pamario restauratorius".
Reaguodama į pranešimą bendrovė informavo, jog visi pastato demontavimo darbai buvo atlikti pagal rekonstrukcijos projekto reikalavimus.
Oficialiai patvirtintame investiciniame projekte "Klaipėdos dramos teatro pastato Klaipėdoje, Teatro g. 2 avarinės būklės likvidavimas ir pastato rekonstravimas" nurodyta, jog vykdant griovimo-ardymo darbus, bet kokias atliekas ir statybinį laužą rangovas privalo išvežti į paskirtą ir patvirtintą vietos valdžios sąvartyną.
Prieš pradedant avarinės būklės pastatų ardymo darbus ar vykdant juos, kokių nors kitų Dramos teatro administracijos, teatro steigėjo ar projekto užsakovo nurodymų dėl statybinio laužo panaudojimo nebuvo gauta. Todėl darbai įvykdyti pagal projekto reikalavimus. Jų įvykdymo aktai oficialiai priimti ir patvirtinti, kaip tai numato Statybų įstatymas, objekto Rangos sutartis bei kiti norminiai aktai.
Klaipėdos dramos teatro administracijos prašymu, šios įstaigos veiklą tikrinusiems Kultūros ministerijos auditoriams buvo pateikta išsami medžiaga apie statybinio laužo kiekius bei jų sutvarkymą.
Bendrovė pasiruošusi pateikti visą su šiuo klausimu susijusią dokumentaciją inicijuojamą tyrimą atliksiančioms valstybės institucijoms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą