„Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar 2013 m. rugsėjį kreipėsi į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės investicinės programos sukūrimą, kurios pagrindu būtų sudarytos galimybės įstaigoms ir organizacijoms įsigyti ir diegti automatinius išorinius defibriliatorius, siekiant realaus staigių mirčių prevencijos vykdymo. Tąkart Sveikatos apsaugos ministerija apklausė kitas ministerijas, tame tarpe ir Susisiekimo ministeriją, kurios pripažino, jog yra nemažas išorinių defibriliatorių poreikis, tačiau nė viena ministerija dėl finansinių galimybių stokos savo biudžete lėšų jiems pirkti nenumatė. Kaip parodė pastaroji skaudi situacija, kai traukinyje vienam keleiviui sustojo širdis, ištiko klinikinė mirtis ir jam galimai nebuvo suteikta tinkama pagalba, šio klausimo atidėlioti nebegalima“, – sakė D. Mikutienė.
SAM, siekdama užtikrinti staigių mirčių prevenciją, dar 2011 m. parengė ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtino naujus gaivinimo standartus, pagal Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės gaivinimo tarybos bei Amerikos širdies asociacijos gaivinimo rekomendacijų nuostatas. Minėtas teisės aktas įteisina galimybę gaivinimo metu naudoti automatinius išorinius širdies defibriliatorius viešose vietose. Įvertinus tai, kad greitoji medicinos pagalba realiai negali užtikrinti atvykimo į įvykio vietą iki 5 min., siūloma išorinius širdies defibriliatorius įrengti darbovietėse, poilsiavietėse, gyvenamųjų namų kvartaluose, didelėse įstaigose ir kitose viešose vietose. Jais apsirūpinti turėtų ne tik oro uostai, geležinkelių ir autobusų stotys, bet ir įvairios tarnybos, nes numatoma nauda, gelbstint žmonių gyvybę, yra didelė.
Sveikatos priežiūros specialistų nuomone, defibriliatorius reikėtų įrengti vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių (prieinamumas per 1–1,5 min. nuo staigios širdies veiklos išnykimo įvykio vietos).
„Seimo Sveikatos reikalų komitetas ne kartą kreipėsi į SAM prašydamas kuo skubiau spręsti šį klausimą. Buvo sudaryta darbo grupė, tačiau toliau niekas nevyksta. Tuo tarpu pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta virš 50 proc. visų mirčių. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka neįgaliaisiais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Ilgiau delsti nebeturime laiko“, – pabrėžė D. Mikutienė.
Automatinis išorinis defibriliatorius yra nešiojamas aparatas širdies ritmui nustatyti ir normaliam širdies darbui atnaujinti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog įvykus staigiai mirčiai viešoje vietoje, tikimybė išgelbėti žmogų žymiai padidėja, kai šalia yra automatinis išorinis defibriliatorius. 3 iš 4 žmonių gali būti išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas keturias minutes. Bėgant laikui ši tikimybė vis mažėja.
Šalyse, kuriose pavyko pasiekti, kad defibriliacija būtų atlikta per pirmąsias 3 minutes nuo klinikinės mirties pradžios, išgyvenamumas padidėjo iki 75 procentų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą