Šiuo metu mobiliojo ryšio blokatoriai įrengti Marijampolės, Kybartų, Alytaus pataisos namuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje. Alytaus pataisos namuose mobiliojo ryšio blokavimo sistema jau sumontuota, laukiama tik Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo ir ji pradės veikti. „Visa ryšio blokavimo įranga, sumontuota minėtose vietose, yra numatant galimybę ją tobulinti ir praplėsti. Nesvarbu, koks ryšys, blokavimas apima ir 3G, ir 4G ryšį, kai atsiras kitas ryšys, apims ir jį“, - sakė Kalėjimų departamento Priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas Dambrauskas.
Paklaustas, kodėl vis dar klesti telefoniniai sukčiai, nors įranga veikia, V.Dambrauskas tvirtino, kad vien blokatoriais stebuklingų rezultatų nebus pasiekta, būtini kompleksiniai sprendimai. „Reikia, kad visos SIM kortelės būtų registruotos, tada sukčiavimo atvejų sumažėtų. Policija su mobiliojo ryšio operatoriais taiko vadinamąją algoritmų sistemą, pavyzdžiui, jeigu iš mobiliojo skambinama į laidinį telefoną keletą kartų, operatorius jį pradeda sekti ir gali net tą numerį blokuoti“, - aiškino V.Dambrauskas.
Pasak jo, vieni „populiariausių“ draudžiamų daiktų, kuriuos per kratas įkalinimo įstaigose randa pareigūnai, yra ne tik mobilieji telefonai, SIM kortelės ar modemai, bet ir tatuiruočių darymo aparatai, nesaugūs naudoti įrankiai vandeniui virinti (vadinamieji krokodilai).
Lietuvos įkalinimo įstaigose per metus atliekama vidutiniškai 60 tūkst. kratų. Pareigūnams tenka labai akylai viską išžvalgyti, mat kaliniai draudžiamiems daiktams slėpti pasitelkia visą savo fantaziją. Pareigūno teigimu, kalintieji 24 val. per parą galvoja, kaip kur ką paslėpti ir kaip kur ką apgauti. „Buvo atvejis, kad net keli pareigūnai knygoje ieškojo paslėpto draudžiamo daikto, viduje knygos buvo paslėptas mobilusis telefonas. Vertėme po vieną lapelį, kol radome telefoną. Į paveikslo rėmus įmontuoja draudžiamų daiktų. SIM korteles, būna, siunčia paprastu laišku, kortelę paslepia po pašto ženklu“, - sakė V.Dambrauskas. Beje, pareigūnas tvirtino iš savo darbo praktikos ir užsienio vizitų matantis, kad kaimyninių šalių įkalinimo įstaigose tokių draudžiamų daiktų, kaip mobilieji telefonai ar SIM kortelės, problema yra mažesnė nei Lietuvoje.
Anksčiau nuteistųjų bendrininkai laisvėje kalintiesiems draudžiamus daiktus per tvorą iššaudavo vadinamosiomis patrankomis, tačiau šiandien tokie atvejai gana reti. Dėl šios problemos Kalėjimų departamentas aktyviai bendradarbiavo su policija, taigi šios patrankos jau prilygintos C kategorijos ginklams, tai reiškia, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Naujausiuose Kalėjimų departamento planuose - įsigyti kūno skenerių, kurie naudojami oro uostuose, tam, kad nuteistieji draudžiamų daiktų neparsineštų kūno ertmėse.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras informuoja, kad šiais metais užfiksuota daugiau nei 2000 sukčiavimo (tarp jų ir telefoninio sukčiavimo) atvejų. Pastebima, kad mažiausios išviliojamos sumos yra 200-500 eurų, vidutinės - 800-1000 eurų, stambiosios sumos - nuo 1000 eurų ir daugiau.
„Taikydami nuolatinės stebėsenos metodą, galime pasakyti, kad tikrų „Alio, mama“ atvejų 2016 metais fiksuota 412, o atvejų, kai sukčiaujant telefonu buvo išvilioti vartotojų elektroninių sistemų prisijungimo duomenys, - 124. Iš viso 536 atvejai, tačiau yra ir kitų modelių, kai taikant telefoninę komunikaciją surenkama informacija nusikaltimams vykdyti. Tokių nusikaltimų policija sėkmingai ištiria (sulaikant nusikaltimą įvykdžiusį asmenį ar asmenis) daugiau nei 50 proc.“, - pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Evelina Paguonis.
Ji atkreipė gyventojų dėmesį, kad šiuo metu viena iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo schemų yra telefoninis skambutis: „Laba diena, jūs šiandien apsipirkinėjote parduotuvėje ir atsiskaitėte padirbtais eurais. Pas jus tuoj atvažiuos policijos pareigūnas, paruoškite turimus eurus, mes juos patikrinsime...“ Ir žmonės parodo visas santaupas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą