„Lietuvoje turime net keletą interneto jungčių su dideliais pralaidumo rezervais, todėl vartotojai gali būti tikri, kad ryšys veiks net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis“, – pranešime cituojamas A. Šemeškevičius.
„Telia“ atstovo teigimu, Lietuvą nuo neigiamų pasekmių apsaugojo didelis jungčių pralaidumas.
„Telia“ laikosi principo, kad nė vienos tarptautinės jungties apkrova negali viršyti 60 proc., todėl kurioje nors kryptyje įvykus sutrikimui, likusios dvi ją gali visiškai pakeisti. Nuolatinis pralaidumo didinimas inicijuojamas kiekvienais metais“, – nurodė A. Šemeškevičius.
„Telia“ paslaugoms naudojamą jūrinį kabelį su Švedija valdo bendrovė „Arelion“, kuri ir buvo atsakinga už šios tarptautinės jungties remonto darbus.
ELTA primena, kad prieš pusantros savaitės Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos. Kaip teigė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas, pagal dabartinę versiją, du fiksuoti incidentai įvyko toli vienas nuo kito, ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse.
Po incidento buvo visiškai nutrūkęs duomenų perdavimas tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Lietuvos politikai šį gedimą sieja su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.
Leidinys „Financial Times“ skelbia, jog tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli nutrauktų povandeninių kabelių. Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.
Remiantis Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Kinijos laivo automatinės identifikavimo sistemos signalas staiga dingo, kai jis plaukė netoli apgadintų kabelių. Švedų transliuotojas SVT pranešė, kad po incidento NATO šalių karinių jūrų laivynų laivai sekė šį laivą, kuris plaukė iš Rusijos naftos uosto.
Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo. Švedija savo ruožtu pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“, tyrimą inicijavo ir Suomijos prokurorai.
Dominykas Datkūnas (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą