Visiems, kurie naudojasi elektroniniu paštu, kartais kaip iš dangaus nukrenta pasiūlymas gana paprastai tapti milijonieriumi - jau retą stebina tokie "spamu" vadinami pranešimai. Stebina tik jų kūrėjų fantazija, mat virtualioje erdvėje pastaruoju metu siūloma paveldėti ir mistinio lietuvių milijonieriaus turtus.
Elektroniniu paštu tariamų žuvusių turtuolių teisininkų pasiūlymai platinami jau ne pirmus metus. Pranešimų turinys iš esmės panašus: informuojama apie naftos verslo, nekilnojamojo turto magnato ar kito turtuolio žūtį ir siūloma pasinaudoti šansu gauti didesnę ar mažesnę milijonieriaus palikimo dalį.
Prašoma tik atsakyti į laišką ir laukti tolesnių nurodymų ką daryti, norint pasiimti bankų sąskaitose gulinčius anapilin iškeliavusių turtuolių pinigus.
Lietuvos interneto vartotojai jau pradėti vilioti ir nebūtais savo tautiečių, gyvenančių užsienyje turtais.
Tačiau visa tai - tik sukčių pinklės.
Siūlo "lietuvio" pinigus
Į "Vakarų ekspreso" žurnalistų rankas atsitiktinai pateko elektroninis laiškas, kurio siuntėjas - advokatu prisistatantis Denisas Kolemanas. Šis geraširdis pilietis tik jums siūlo praturtėti net iki 12,6 milijono JAV dolerių, kurie neva priklausė lietuviui Nedui Jonai.
Jis esą gyveno Vakarų Afrikoje esančioje Benino Respublikoje ir žuvo lėktuvo katastrofoje, įvykusioje 2003-iųjų Kalėdų dieną.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo gana įtikinamai - laiške netgi pridedama nuoroda į svetainę, kurioje apie lėktuvo katastrofą praneša britų naujienų kompanijos BBC korespondentai.
Mistinis D. Kolemanas tikina, kad penkerius metus nesėkmingai ieškojo N. Jonos giminaičių ir tikina, kad dabar Benino Respublikos bankui jus gali pristatyti kaip žuvusiojo artimąjį bei siūlo žadėtuosius milijonus su galimybe derėtis.
Tariamas advokatas laiške teigia viską padarysiąs legaliai ir susidomėjusius pasiūlymu prašo pranešti jam apie tai - atsiųsti į jo asmeninį elektroninį paštą pranešimą ir laukti tolesnių nurodymų.
Atrodo, pirmąjį milijoną užsidirbti ne taip ir sunku. Tačiau vargas tiems, kurie patiki laiško turiniu ir jo autoriumi.
 |
| "Tokie reikalai ne elektroniniu paštu tvarkomi", - sako T. Ulpis. |
Net nespėjus trumpai atpasakoti laiško turinio, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis suprato, apie ką kalbama.
"Tai gana dažnas bandymas sukčiauti. Mūsų biure kol kas atvejis netirtas - niekas nerašė pareiškimo. Arba nėra nukentėjusiųjų, arba jie niekam apie tai nesisako", - teigė pareigūnas.
Pasak T. Ulpio, tokie laiškai dažniausiai platinami siekiant išvilioti iš naivių žmonių pinigų arba asmeninius duomenis, atidaryti sąskaitas svetimu vardu.
"Net minėtu atveju negalima pasakyti, iš kurios šalies tokie laiškai platinami. Aišku tik viena - jeigu kalbama apie palikimą, tai paprastai tokius reikalus velionių atstovai tvarko ne elektroniniais laiškais, o per oficialias institucijas, konsulines įstaigas", - pasakojo T. Ulpis.
Be šansų
Menkiausias galimybes, kad iš žuvusio žmogaus paliktų turtų gali pasipelnyti elektroniniu paštu bendraujantys atsitiktiniai asmenys, paneigia ir Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio pateikta informacija apie turto paveldėjimą.
Anot notaro, į palikimą pagal įstatymus pirmiausia pretenduoja artimiausi, po jų - tolimesni giminės.
Tik tuo atveju, jei nėra nei giminių, nei palikto testamento, velionio turtas atitenka valstybei, tačiau jokiu būdu ne elektroniniais laiškais bendraujantiems asmenims.
Turtą paveldėti gali mirusiojo asmens testamentiniai įpėdiniai arba įstatyminiai įpėdiniai. Jei žuvęs asmuo buvo sudaręs testamentą, tuomet jo turtą paveldi jo testamente nurodyti asmenys. Jei testamentas nesudarytas arba testamente nurodyti įpėdiniai palikimo atsisako, tuomet turtas paveldimas įstatyme numatytų įpėdinių. Įpėdinių eiles nustato Civilinis kodeksas. Pirmąja eile paveldi mirusiojo vaikai, antrąja - tėvai ir vaikaičiai, trečiąja - seneliai ir provaikaičiai, ketvirtąja - broliai, seserys, proseneliai, penktąja - sūnėnai, dukterėčios, tetos, dėdės, šeštąja - pusbroliai, pusseserės. Jei įstatyminių įpėdinių nėra, turtas atitenka valstybei. Vėlesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei nėra ankstesnės eilės įpėdinių arba jie atsisako palikimo. Pvz., antros eilės įpėdiniai gali paveldėti tik tuo atveju, jei nėra pirmos eilės įpėdinių ar šie atsisako palikimo;
Paveldėjimo klausimai tvarkomi toje valstybėje, kurioje buvo paskutinė nuolatinė mirusiojo gyvenamoji vieta. Jei asmuo buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas, tačiau mirė užsienyje (pvz., atostogų, komandiruotės metu ir pan.), tuomet paveldėjimo klausimai bus tvarkomi Lietuvoje. Jei Lietuvos pilietis Lietuvoje negyveno, o gyveno užsienio valstybėje ir ten žuvo, jo paveldėjimo klausimai bus tvarkomi toje užsienio valstybėje, kurioje nuolat gyveno žuvęs Lietuvos pilietis. Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto (pastatų, žemės, kt.) paveldėjimo klausimai visais atvejais bus tvarkomi Lietuvoje. Taigi kokios procedūros ir kokiose įstaigose turėtų būti atliekamos, priklauso nuo tos valstybės, kurios nuolatinis gyventojas buvo mirusysis, teisės. Jei mirusysis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, arba jei miręs užsienio valstybės nuolatinis gyventojas turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje, paveldėjimo klausimus tvarko notaras. Įpėdinis per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą arba į teismą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą;
Pagal Lietuvos įstatymus įpėdiniai savo teisę į palikimą gali įgyvendinti asmeniškai arba per įgaliotinį. Įpėdinis palikimą turi priimti aktyviais veiksmais, nes palikimo priėmimas yra teisė, o ne pareiga. T.y. įpėdinis pats turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, notaras įpėdinių neieško. Civilinis kodeksas numato galimybę sudarant testamentą paskirti testamento vykdytoją. Tokiu atveju palikėjo turto paveldėjimo klausimais rūpinasi ir testamento įvykdymą prižiūri testamento vykdytojas.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą