Šuo - ne visada "geriausias žmogaus draugas"

Šuo - ne visada "geriausias žmogaus draugas"

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus duomenimis, medicinos pagalbos prireikė 20-čiai nuo gyvūnų nukentėjusių Kėdainių rajono gyventojų, per antrą šių metų ketvirtį - 26, o vien tik per liepos mėnesį - 24.

Kiekvienam primindama, kad šuo ne visada būna geriausias žmogaus draugas, ir net su savo šeimininku jis gali kartais pasielgti gan netikėtai, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė pirmiausia pataria tinkamai elgtis šuns akivaizdoje ir pasistengti netapti šuns agresyvaus elgesio auka.

„Įkąsti gali ne tik pikti šunys, o bet kuris iš jų, jei tik jaučiasi užimantis viršesnę poziciją bandoje. Tad jei žmogus bandys nuskriausti, atimti maistą ar žaislus, šuns elgesys gali būti ir neprognozuojamas ", - perspėja specialistė.

Kinologų teigimu, kai šuo žmogų aploja ar puola, jis bando nustatyti, kas tai - - priešas, draugas ar grobis. Jei sutiktas šuo elgiasi agresyviai, reikia elgtis ramiai ir draugiškai, neparodyti, kad jo bijomasi. Šuo, jausdamas svečio baimę - širdies dūžius ir padažnėjusį kvėpavimą, į savo teritoriją priims jau kaip žemesnės kastos narį ar įsibrovėlį. Todėl reikėtų stovėti atsisukus veidu į šunį ir atsipalaiduoti. Ramiu judesiu pliaukštelėjus sau per šlaunį ir aukštu bei džiugiu balsu reikėtų kreiptis į šunį, pavyzdžiui, sakant: „Geras šuo." Net jei ir labai baisu, jokiu būdu negalima bėgti. Nes bėgantis objektas šuniui reiškia grobį. Naudinga prisiminti, kad šunys vadovaujasi kūno kalba.

„Jeigu žmogui vis tiek nepavyko išvengti šuns padaryto sužalojimo, tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu. Reikėtų neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

Įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, priims sprendimą dėl profilaktinio pasiutligės vakcinacijos kurso skyrimo. Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą", - teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė L. Menčikovienė.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder