Nors „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen ne kartą tikino, kad „Swedbank“ niekada neturėjo jokių ryšių su pinigų plovimu, o „Swedbank“ Estijos filialo direktorius Robertas Kitas (Robert Kitt) teigia, kad jei tokie ryšiai ir buvo, apie tai kalbėti negalima.
„Kas iš tų tyrimų padaryta - ši informacija yra tarp mūsų ir teisėsaugos organų. To komentuoti negalima. Pas mus namuose yra daug dalykų, apie kuriuos garsiai kalbėti negalima“, - aiškino „Swedbank“ Estijos filialo direktorius.
Estų laikraštis „Postimees“, remdamasis nutekintais dokumentais, teigia, kad „Swedbank“ daugelį auditų atliko galimu pinigų plovimu įtartų nerezidentų atžvilgiu. Pasak dabar „Swedbank“ Estijos filialui vadovaujančio R.
Kito, po kiekvieno bankų skandalo, kuriame buvo minimas ir „Swedbank“ vardas, bankas atlikdavo vidaus auditus, kurių rezultatai nėra viešinami.
„Postimees“ duomenimis, „Swedbank“ pirmą kartą įtartinus nerezidentų mokėjimus tikrino jau 2007 m.
Tada „Swedbank“ iš klientų sąrašo už galimą pinigų plovimą uždarė 600 sąskaitų. Kitas toks auditas buvo pradėtas 2009-aisiais.
Auditas vyko trejus metus, o po jo buvo uždarytas 300 įtartinų sąskaitų.
„Taip, su nerezidentais mes išsiskyrėme. Kelintais metais, su kiek tiksliai, kaip - tokios statistikos mes neturime“, - sakė R. Kitas.
Šiemet prasidėjusios „Swedbank“ problemos dėl pinigų plovimo bankui nėra nežinomos. „Swedbank“ ir „Danske Bank“ (tuo metu „Hansabank“ ir „Sampo“) buvo minimi 2012-ųjų vasarą teisėsaugai „Hermitage Capital Management“ valdytojo Bilo Brauderio (Bill Browder) pateiktam pareiškimui apie galimus bankų ryšius su Sergejaus Magnickio atskleista rusiškų pinigų plovimo schema.
2013 m. vasarį Estijos žiniasklaida jau rašė apie tai, kaip pinigai, dalyvavę pinigų plovimo schemose, tekėjo per tuometinio „Hansabank“ Estijos filialo sąskaitas.
Tuometiniam Estijos kovos su pinigų plovimu biurui vadovavo Tomas Tulingas (Toomas Tuuling), kuris ir pradėjo su S. Magnickio atskleistomis schemomis susijusių bankų tyrimus. Tyrimų išvados yra parengtos, tačiau jos vis dar lieka paslaptimi.
Tai, kad įtartini mokėjimai buvo tiriami jau prieš keletą metų, pripažįsta ir dabartinis „Swedbank“ Estijos filialo generalinis direktorius R. Kitas.
T. Tulingas, tyręs galimą pinigų plovimą banke, taip pat tikino negalintis atskleisti audito rezultatų, tačiau, sako jis, tyrimuose matoma tik nedidelė dalis mokėjimų: „Mes matome tik labai mažą dalį visų mokėjimų. Pagal juos negalima spręsti, iš kur ir kur link keliavo pinigai."
Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT duomenimis, „Swedbank“ tyrimas 2013 m. buvo patekęs ir į Estijos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų akiratį, tačiau jokių apčiuopiamų išvadų tarnybos tuo metu nepateikė.
Pasak kova su pinigų plovimu pagarsėjusio investuotojo B. Brauderio, mažų valstybių, kaip Baltijos šalys, bėda dažnai yra tai, kad tokioje siauroje srityje, kaip pinigų plovimo prevencija, nepakanka kompetentingų specialistų, o tie patys žmonės dažnai turi interesų ir bankuose, ir dalyvauja tų pačių bankų priežiūroje.
„Tai sukuria nereguliuojamą lauką, kur visi dalyviai turi interesų konfliktų, o tai iš dalies paaiškina Estijoje buvusį neveiklumą“, - interviu SVT sakė B. Brauderis.
Praeitą savaitę „Swedbank“ paskelbė preliminarias FRA atlikto vidaus audito dėl galimo pinigų plovimo išvadas, kuriose sakoma, kad visų 50 patikrintų įtartinų banko klientų sąskaitos jau uždarytos, o su išvadomis susipažinusi banko valdyba tikina visiškai pasitikinti generalinės direktorės B. Bonesen darbu, kuri pažadėjo įkurti specializuotą finansinių nusikaltimų prevencijos padalinį.
Vasario 27-kovo 19 dienomis FRA auditoriai patikrino Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT, atskleidusio apie galimą pinigų plovimą „Swedbank“, pateiktą 50 įtartinų asmenų sąrašą. Audito išvadose teigiama, kad visos pinigų plovimu įtartų asmenų sąskaitos jau yra uždarytos.
„Swedbank“ Baltijos šalių filialuose paskutinė jų buvo uždaryta 2017-ųjų gegužės 31 d., o Švedijoje - pernai liepos 10 d. Tačiau, teigiama audito išvadose, neaišku, kas - „Swedbank“ ar klientai nusprendė pradėti sąskaitos uždarymo procedūrą
FRA atliktas auditas netyrė informacijos apie anksčiau skelbtą „Swedbank“ atliktą pinigų plovimo vidaus tyrimą ar „Hermitage Capital Management“ valdytojo B. Brauderio pateiktus kaltinimus bankui dėl ryšių su bankrutavusiu Ūkio banku.
„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną - vasario 21-ąją.
Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).
SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą