Vagystės iš parduotuvių - jokia naujiena, tačiau kaskart šio reiškinio tendencijos nuolat keičiasi. Pastaruoju metu vieni vagišiai prekybos vietose dairosi tik brangių prekių, o kiti čia pat bando numalšinti alkį.
Skelbiama, kad Baltijos valstybėse ryškėja
organizuotų vagysčių tendencija, vagiamos vis įvairesnės ir brangesnės prekės.
Tačiau jos visiškai nedomina kitos kategorijos žmonių, kurie vis dažniau į prekybos centrus užsuka pavalgyti - šis reiškinys siejamas su pablogėjusia ekonomine situacija šalyje.
Valgo ne benamiai
"Tokių atvejų pastebėjome ir anksčiau, bet šiuo metu jie pasitaiko kur kas dažniau. Ragauja viską, dažniausiai vaisius, daržoves, riešutus, jogurtus, dešras, kitus produktus", - apie prekybos salėje valgančius žmones pasakoja "Maksima.lt" atstovė Renata Saulytė.
Anot jos, taip parduotuvėse elgiasi toli gražu ne asocialūs, bet padoriai atrodantys asmenys, taip pat nevengia pokštauti sotus jaunimas.
Kokio dydžio nuostolių prekybos centrui padarė alkani lankytojai, apskaičiuoti sunku, ne visada įmanoma reikalauti juos atlyginti.
"Jeigu buvo sugadintas įpakuotas gaminys, galime paprašyti sumokėti už prekę, kviesti policiją. Tuos, kurie valgo sveriamus produktus, bausti sunkiau - neaišku, kokią jie žalą padarė, todėl parduotuvių darbuotojai tiesiog paprašo jų liautis ir išeiti", - sako R. Saulytė.
Ir vaikai, ir senjorai
Saugos tarnybos "Ekskomisarų biuras" ekspertai pastebi, kad iš Klaipėdos regiono prekybos centrų žmonės pradeda vogti vis įžūliau ir vis vertingesnius daiktus.
"Prekybos centruose, kuriuose mes saugome, vagysčių skaičius kiekvieną mėnesį svyruoja. Šiuo metu, lyginant su praėjusiais metais, jis išaugo beveik ketvirtadaliu", - patirtimi dalijasi tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Justas Kleponis.
Jo teigimu, anksčiau tarp populiariausių vagiamų prekių buvo alkoholis bei maisto produktai, o dabar apsaugininkai dažniau pastebi bandymus vogti brangias prekes, kurias lengviau parduoti: parfumerijos gaminius, knygas, brangius alkoholius gėrimus. Taip pat pasitaiko kompiuterių, buities prekių vagysčių.
"Iki krizės dažniausiai sulaikydavome vagiančius asocialius asmenis, tačiau šiuo metu jų liko mažuma, o negarbingo amato ėmėsi solidžiai atrodantys žmonės. Vagia ir vaikai, ir garbaus amžiaus piliečiai", - kalbėjo J. Kleponis.
Pavogtus daiktus ilgapirščiai neretai bando paslėpti sulindę į persirengimo kabinas, o smulkias prekes kiša į rankoves.
Milijoninė žala
Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš Baltijos šalių parduotuvių šiais metais prekybininkams kainavo apie 711,28 mln. litų - 82,88 mln. litų daugiau nei 2008 metais. Ilgapirščių padaryta žala siekia 1,44 proc. apyvartos sumos - šis rodiklis taip pat didesnis nei pernai.
Kompanijos "New vision Baltija" atstovų teigimu, pernykščio tyrimo rezultatai rodė Baltijos šalių prekybininkų nuostolių mažėjimą, tačiau šiais metais jie didėja kaip ir visoje Europoje.
Nuo vagišių labiausiai kentėjo Turkijos, Čekijos, Lenkijos ir Prancūzijos prekybininkai, o mažiausi nuostoliai buvo Austrijoje.
Priežastys visur tos pačios - ekonominis nuosmukis.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą