Fizines ir psichologines traumas po kaimynės išpuolio patyrusi mažametė klaipėdietė neatkreipė institucijų dėmesio. Žvelgiant teisėsaugininkų akimis - viskas gerai, nors vaikas ir jo gimdytojai iki šiol jaučiasi nesaugūs.
Kaimynės apstumdyta ir nesunkiai sužalota, didžiulę psichologinę traumą išgyvenusi mergaitė liko ne tik neapginta, bet ir pati apkaltinta netinkamu elgesiu.
Uostamiesčio gyventoja Eglė nori, kad būtų iki galo atliktas tyrimas, kurio medžiagoje minima vienuolikmetė jos dukra Rūta (vardas pakeistas, redakcijai žinomas. - Aut. past.).
Eglės manymu, teisėsaugininkai elgėsi nederamai, be to, jie tinkamai neatliko savo pareigos ir per anksti užbaigė ikiteisminį tyrimą.
Bet svarbiausia - moteris jaučiasi neužtikrinta dėl savo vaiko saugumo. Gal Lietuvos teisė jų negina?
Prismaugė kaimynė
Viskas prasidėjo šių metų kovo 25-ąją. Statybininkų prospekte esančio namo laiptinėje, prie savo buto durų mergaitė susitiko su panašaus amžiaus draugais. Šie išeidami nutarė papokštauti ir paskambinę į kaimynės duris pabėgo. Už tai kliuvo Rūtai.
Jos mamos teigimu, duris atidariusi agresyviai nusiteikusi kaimynė stvėrė mergaitei už megztinio apykaklės, jėga įsitempė į savo butą, ten ne tik aprėkė mažametę, stumdė, po to šiurkščiai išmetė pro duris.
Išsigandusi mergaitė ištrūko, iš karto paskambino mamai, jog ši grįžtų namo.
Parskubėjusi gimdytoja netruko išsiaiškinti, kas atsitiko, ir iškvietė pareigūnus, buvo pradėtas įvykio tyrimas, mat ekspertai nustatė, kad mergaitei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - tempiant ją už apykaklės ant kaklo atsirado poodinės kraujosrūvos, nežymiai nubrozdinta oda.
Aukštyn kojom
Tačiau netrukus tyrimas pasisuko priešinga linkme.
"Iš nukentėjusiųjų tapome lyg kaltinamosiomis. Liudijusi minėta kaimynė apkaltino dukrą, kad ši ją užgavo, norėjo į akis pilti klijų. Tą sužinojome tik atvykusios į vieną iš apklausų", - pasakojo Eglė.
Klaipėdietė konsultavosi su teisininkais ir teigė sužinojusi, jog tyrimo metu buvo padaryta galybė procesinių pažeidimų, todėl tuometinio 4-ojo policijos komisariato vadovo paprašė nušalinti tyrėją.
"Jautėmės kaip gestapo kabinete. Tyrėja su vaiku kalbėjo piktai, demonstravo neapykantą jai, vadino potencialiu banditu, abi jutome psichologinį spaudimą. Norėdamos būti apgintos supratome, kad ginamos ne mes. Kaimynės draugių pasakojimais patikėjo, nors jos įvykio nematė, o vaikų ne", - apklausų įspūdžius pasakojo mergaitės mama. - Nemanau, kad taip galima elgtis su mano dukra. Ji tikrai ne kokia banditė, į tyrimo medžiagą net buvo įtrauktos jos mokytojų charakteristikos, kuriose mergaitė apibūdinama tik teigiamai."
Vėliau buvo padarytos išvados, kad mergaitė kaklą galėjo susižaloti pati - į durų rankeną, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė nutarė, kad vaikai negali būti pripažinti liudytojais, ir tyrimas buvo baigtas.
Pagalbos nesulaukė
Tyrimas užtruko apie pusę metų, nors į Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybą nuėjusi Eglė išgirdo, kad tyrimas, kuriame figūruoja mažametis, turi būti užbaigtas per tris mėnesius.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir visas rekomendacijas vaikas gali būti apklausiamas tik vieną kartą, tačiau Rūta buvo apklausta tris kartus. Mama neabejoja, kad jos padarė didžiulę psichologinę įtaką dukrai - po pirmosios apklausos ji dvi dienas beveik nekalbėjo, blogai miegojo.
Beje, moters teigimu, vaiko teises ginanti tarnyba nepajudino nė pirštelio, nors apie bylą buvo informuota ir gavo skundą apie tai, kad pažeidžiami vaiko interesai. Į skundą iki šiol neatsakyta.
"Atrodo, Lietuvoje veikia daugybė įvairiausių institucijų, ginančių vaiko teises, tačiau realios pagalbos sulaukti sunku. Negi niekas, išskyrus mane, negali apginti vaiko, iš esmės atsakyti į pateiktus klausimus. Visi nori tik kuo greičiau užbaigti bylas", - klausė pasipiktinusi Eglė.
Nori teisingumo
Kai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo pranešta Eglei, ši su tuo nesutiko ir šiuo metu siekia, kad jis būtų atnaujintas.
"Teisėsaugininkai dirba pagal savo metodus, jų darbas galbūt ir atitinka įstatymus, tačiau ar pagal juos teisinga, kad ta moteris gali mano ar bet kurį kitą vaiką taip tampyti. Nepasakoju šios istorijos dėl to, kad pykstu ant teisėsaugininkų, o todėl, kad būtų apginti vaiko interesai ir tokių įvykių būtų galima išvengti", - sako klaipėdietė Eglė.
Ji jau kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir tikisi teisingumo iš jo.
"Norėčiau, kad byla vis dėlto pasiektų teismą. Jis turi spręsti, kas teisus šioje situacijoje, o kas ne. Tik tiek", - vylėsi Eglė.
"Tėvai irgi privalo atstovauti vaikui"
Gražina AURYLIENĖ, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja
Nėra nustatyta konkreti tvarka, kaip turi būti atliekama mažamečio apklausa policijoje. Kiekviena situacija yra skirtinga - ar vaikas nukentėjęs, ar kaltinamasis, ar liudininkas, bet mūsų tarnybos specialistai dažniausiai dalyvauja apklausose. Jeigu jų metu dalyvavo tėvai, mūsų tarnybos atstovų dalyvavimas nėra būtinas - juk gimdytojai taip pat privalo atstovauti savo vaikui. Negalėčiau pasakyti, ar minėtu atveju buvo padaryta procesinių pažeidimų, ar buvo pažeistos vaiko teisės. Anksčiau tikrai buvo atvejų, kai dėl tokių dalykų kreipėsi ir į mus, tačiau jeigu tėvai turi tyrėjui pretenzijų, apie tai turėtų pranešti policijos įstaigos vadovui.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą