Kalbėsime ne apie žąsis ant artėjančių Kalėdų stalo. Apie žaidimą, kurio dirigentai sėdi už aukštų pataisos namų sienų. “Žąsų gaudymas” - taip senų žmonių apgaudinėjimą vadina už grotų dienas stumiantys nusikaltėliai.
Prieš trejus metus pakilę į kovą su jais KD pareigūnai pritilo. O telefoniniai sukčiai tuo skuba naudotis.
Fantastiškas pelnas
Nepaisant kasdienių pranešimų apie telefonines apgavystes, šie nusikaltimai nesiliauja. Pareigūnai nurodo priežastis - tokios veiklos pelnas fantastinis, o įkliūti šio verslo organizatoriams tikimybė palyginti nedidelė.
Šių metų telefoninių sukčių rekordai įspūdingi. Kaune moteris neteko 35 tūkst. litų, Kėdainiuose - 39 tūkst., o Klaipėdoje - net 86 tūkstančių. Tokias sumas išvilioję apgavikai liko nežinomi.
Kartais pareigūnams pavyksta demaskuoti nusikaltėlių, veikiančių pataisos namuose ir laisvėje, gaujas. Tačiau dažniausiai sulaikomi ir teisiami pinigų pasiimti atvykstantys nusikaltimų organizatorių bendrininkai, vadinami “kojomis”, o sumanytojai saugiai sėdi už grotų.
Netrukus Anykščių rajono apylinkės teismas skelbs nuosprendį sukčiavimo byloje. Teisiamųjų suole - du Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji - kaunietis Tomas Marcinkevičius ir jonaviškis Rimvydas Čirba bei jų talkininkai laisvėje - molėtiškiai Žilvinas Gribėnas ir Marius Špakauskas.
Ketvertukas kaltinamas 2008 m. apmulkinęs 14 žmonių. Bylos duomenimis, sukčiai tokiu būdu kėsinosi užvaldyti 88 tūkst. litų, tačiau jiems iš “žąsininkystės” verslo per nepilną mėnesį pavyko surinkti 27 tūkst. litų.
Bausmę atliekantys nuteistieji pasirinko ne kartą išbandytą iki graudulio paprastą ir visų girdėtą būdą. Pasak Anykščių rajono vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio, “žąsų” gaudymas prasidėdavo tokiais žodžiais: “Mama, padariau avariją, man sumušta lūpa, daugiau negaliu kalbėti”. Ir tada telefoną perimdavo “policijos pareigūnai”.
Jeigu “žąsis” užkibdavo, žmonėms būdavo pranešama, kad jų artimųjų sukeltoje avarijoje sužaloti mažamečiai. Esą jų tėvai sutinka taikytis, tačiau reikalauja pinigų. Iš pradžių žmogų priblokšdavo siūloma susitaikymo suma - 10 ir daugiau tūkstančių litų. Dar neatsitokėję nuo tokių pranešimų žmonės 2-3 tūkst. atiduodavo džiaugdamiesi, kad “artimieji” - ne lupikautojai.
Pajutę, kad labai panašiu braižu žmonės apgaudinėjami Anykščių, Molėtų, Utenos, Zarasų, Pasvalio, Pakruojo rajonuose, policijos pareigūnai nusprendė, kad veikia viena gauja. Ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną bylą.
Pritaikius operatyvines priemones, buvo sulaikytos nusikaltėlių “kojos” - neseniai iš Marijampolės PN išėjęs M.Špakauskas ir jį vežiodavęs neteistas Ž.Gribėnas. Gijos tyrėjus nuvedė į Marijampolės pataisos namus. Ten per kratas pas nuteistuosius T.Marcinkevičių ir R.Čirbą rasti telefonai, kuriais buvo mulkinami žmonės.
Marijampolės pataisos namai - ta vieta, iš kurios sklindančių signalų nesugebėjo nuslopinti daug vilčių teikusi radijo ryšio blokavimo sistema.
Izoliavo tik Pravieniškes
Tarsi epidemijai plintant telefoniniam sukčiavimui ir paaiškėjus, kad tuo užsiima aibę laiko turintys nuteistieji, KD bandė juos tramdyti. Tam buvo du keliai - arba sustabdyti į įkalinimo įstaigas plūstantį mobiliojo ryšio telefonų (MRT) srautą, arba imti blokuoti nuteistųjų pokalbius su laisvėje esančiais asmenimis.
Surinkti telefonus iš nuteistųjų pasirodė neįveikiamas dalykas. Slaptavietes nuteistieji žino geriau nei jų prižiūrėtojai, kurie neretai patys perduoda draudžiamus daiktus. O nusikaltėlių ir jų bendrininkų fantazijai ribų nėra - per sieną telefonų paketams permesti panaudojamos savadarbės patrankos ir net radijo bangomis valdomi lėktuvėliai.
Susitaikius, kad telefonų srautai nesustabdomi, nutarta blokuoti mobilųjį ryšį. 2006 m. buvo skirta 450 tūkst. litų ryšio trukdymo įrangai įsigyti.
Kaip aiškina Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis, 2007 m. radijo ryšio trukdymo įrangą buvo numatyta išbandyti Marijampolės pataisos namuose. Tačiau kadangi ši įstaiga yra miesto ribose, blogu ryšiu ėmė skųstis miesto gyventojai ir mobiliojo ryšio operatoriai. Todėl įranga metų pabaigoje buvo perkelta į Pravieniškių 1-uosius PN. Tai negalėjo nenudžiuginti nuteistųjų Marijampolės PN, kurie be kliūčių gali skambinti į laisvę iki šiol.
Dveji trypčiojimo metai
2008-aisiais KD ryšio blokavimo sistemoms diegti skyrė 180 tūkst. litų, 2009-aisiais - 200 tūkst. litų.
Pasak departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko G.Zaveckio, už šiuos pinigus radijo ryšio blokavimo sistemos įtaisytos kai kuriuose Pravieniškių 2-ųjų - atviros kolonijos ir Alytaus pataisos namų sektoriuose.
Tokia įranga, kaip aiškino G.Zaveckis, rengiama renovuojamuose pastatuose.
Kokia prasmė taikyti dalinį ryšio blokavimą? G.Zaveckis teigia, kad taip atsiranda galimybė izoliuoti tuos nuteistuosius, kurie gali užsiimti uždrausta veika.
Kad tokios pusinės priemonės nepadeda sutramdyti nuteistųjų bendravimo su asmenimis laisvėje, galima spręsti iš to, kad telefonai į pataisos namus plūsta nesulaikomu srautu.
Vien Alytaus pataisos namuose šiemet iš nuteistųjų atimta beveik tūkstantis telefonų.
Tolima strategija
Kokios galimybės patobulinti ryšio blokavimo sistemą pataisos namuose artimiausiu metu, “Respublika” paklausė KD generalinio direktoriaus Sauliaus Vitkūno.
Deja, jo atsakymas gali nudžiuginti tik “žąsų” gaudytojus.
Anot KD vadovo, 2010 m. biudžete yra numatytos lėšos “dalies Alytaus pataisos namų teritorijos ryšio blokavimui”. O problema esą bus išspręsta tada, kai bus įgyvendinta Vyriausybės patvirtinta Laisvės atėmimo vietų strategija, t.y. kai bus pastatyti nauji kalėjimai.
Komentaras
Vytautas ALEKNAVIČIUS, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius
Įdiegus radijo ryšio blokavimo sistemą sumažėjo bandymų nuteistiesiems perduoti telefonus. Visiškai trukdyti pokalbių negalime. Ta sistema keliose vietose kartais nepakankamai veikia, nes kai sustiprinamas galingumas, dingsta ryšys administraciniame pastate ir daliai Pravieniškių gyvenvietės žmonių. Be to, tose pačiose vietose tai ryšys būna, tai jo nebūna. Tačiau įrangos tobulėjimui nėra ribų. Dabar mažiau darbo ir patiems pareigūnams. Kai mes žinome tas “kiauras” vietas, nebereikia lakstyti po visą zoną ir atiminėti telefonų. Iki sistemos įdiegimo iš nuteistųjų paimdavome nuo 400 iki 500 telefonų per metus, dabar - apie 30.
Jaunius POCIUS, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą