69- asis Berlyno kino festivalis

Algina Vainilavičienė

2019-02-21 09:22

Auksinis lokys. Geriausias filmas – Sinonimai (Synonymes, Synonyms), rež. Nadav Lapid

Daugiausiai tarptautinių kritikų pagyrų sulaukęs programos filmas (filmui skirtas ir FIPRESCI prizas) pelnė ir pagrindinės tarptautinės komisijos simpatijas. Filme originaliai pateikta šiais laikais atrodytų įprasta istorija apie jauno žmogaus tapatumo, adaptacijos vingius emigracijoje. Jaunas izraelietis (aktorius Tom Mercier) savo noru palieka savo šalį, atsisako tautybės ir išgyvena adaptacijos procecą Prancūzijoje.

Sidabrinis Lokys, festivalio didysis prizas – **Dėl dievo malonės (Grâce à dieu, By the Grace of God) rež. Fransua Ozonas**

Dažnas Kanų ir Berlyno kino festivalių dayvis Fransua Ozonas pagaliau išlipo iš nominantų kategorijos rato ir prancūzų režisierių galima sveikinti su vienu pagrindiniu tarptautinių festivalių prizu. Režisierius šį kartą atskleidžia ne moters, bet vyro psichologinį paveikslą tikrais faktais paremtame filme ,,Dėl dievo malonės’’ apie vyrų, patyrusių kunigo pefedofiliją Liono miesto katalikiškoje mokykloje, išgyvenimus. Pradžioje režisierius norėjo kurti dokumentinį filmą, bet tos temos atsisakė, kadangi nukentėję žmonės ir taip buvo pavargę nuo asmeninių skaudžių istorijų viešinimo. Vaidybinio filmo forma režisieriui leido išlaikyti ir tam tikrą distanciją tarp savęs ir realių savo gyvenimus išdrįsusių paviešinti žmonių. Kaip ir kiekviename savo filme Ozonas negailestingas visuomenėje egzistuojančiomis normoms ir dogmoms, šiuo atveju formuojamoms bažnytinių institucijų, aktyviai dalyvaujančių šeimyninių bendruomenių gyvenimuose.

Sidabrinis lokys, Alfredo Bauerio prizas (už naujas perspektyvas kino mene) – Sistemos laužytoja, (Systemsprenger, System Crusher), rež. Nora Fingscheidt

Vaikų įvaikinimo tema vokiečių režisierės filme ,,Sistemos laužytoja’’, ,,System Crusher’’, (Systemsprenger). Nuo sunkaus būdo į agresiją linkusios 9 metų mergaitės pavargsta ją įsivaikinusios šeimos, o vaiko troškimas tik vienas – būti su savo mama.

Sidabrinis lokys už geriausią režisūrą – Aš buvau namie, bet (Ich war zuhause, aber, I Was at Home, But), rež. Angela Schanelec

Tai filmas, kuris taipogi buvo vienas iš pretendentų pagrindiniam prizui gauti. Vienos įdomiausių Berlyno kino mokyklos režisierės filmas.

Sidabrinis lokys už geriausią scenarijų – Maurizio Braucci, Claudio Giovannesi, Roberto Saviano, Piranijos, (La paranza dei bambini, Piranhas), rež. Claudio Giovannesi

Filmas ,,Piranijos’’ sukurtas pagal rašytojo Roberto Savino romaną, kurį matome ir apdovanotų scenarijaus autorių komandoje. Šio rašytojo kūryba rėmėsi ir režisierius Mateo Garone (,,Gomora’’ ,2008). Berlinarėje net buvo suorganizuotas rašytojo Roberto Savino tiesiogiai transliuota internete preskonferencija, kurioje rašytojas gan pesimistiškai kalbėjo apie vargingų Neapolio rajonų paauglių gyvenimą be jokių šviesesnių prošvaisčių.

Sidabrinis lokys už meninį indėlį – operatoriui Rasmus Videbæk, *Vogti arklius (**Ut og stjæle hester, Out Stealing Horses),* rež. Hans Petter Moland

Norvegų režisieriaus Hans Petter Moland filmas sukurtas pagal Pero Petterson betselerį išleistą ir Lietuvoje. Pagrindiniame vaidmenyje režisieriaus mėgstamas ir tarptautinę šlovę pelnęs aktorius Stellan Skarsgård . Režisierius ne naujokas Berlinarėje. Jo filmai dažniausiai dramos, bei ir lietuvių labai mėgstami skandinaviški trileriai. Mėgstantiems skandinavišką kiną, norvegišką gamtą ir Pero Petersono gerbėjams filmas tikrai turėtų būti įdomus.