M. Gorkio kūrybos paradoksas - jo kalbėjimas apie žmogaus didybę, sykiu atskleidžiant jo baisumą, žemiausius instinktus, tamsiausius norus. Jis tikėjo ir žinojo, kad žmogus turi didžiulę jėgą ir laisvę pasirinkti, kaip tą jėgą naudoti. Pjesėje "Vasa Železnova" ("Motina") nėra nė vieno tobulo herojaus. Pasakojama Železnovų šeimos drama: mirštant tėvui namuose renkasi šeimos nariai, laukiantys savo palikimo dalies.
Palikimo dalybos šioje situacijoje tampa tik pretekstu konfliktui, nes šeimos vertybės jau žlugusios: motina niekina savo vaikus, sūnūs nekenčia motinos, dukra seniai paliko nesvetingus namus, marti paleistuvauja, o dėdė ketina susigrobti pusę šeimos turto.
Pagrindinė istorijos figūra - motina Vasa, baudžianti, glostanti, ginanti, aukojanti, atgailaujanti ir valdanti namus, verslą bei savo artimųjų likimus. Motinos personažą kuria žinoma kino ir teatro aktorė Viktorija Kuodytė.
Motinos Vasos vaidmuo spektaklyje pagal Maksimo Gorkio pjesę "Vasa Železnova" - tai pirmasis jūsų kūrybinis darbas Klaipėdos jaunimo teatre. Kokį įspūdį jums paliko Klaipėdos miestas ir Klaipėdos jaunimo teatro komanda?
Dažnai pasvajodavau apie galimybę gyventi Klaipėdoje. Ne tik ją pravažiuoti, vykstant į Neringą įvairiais metų laikais. Šis miestas - nepaprastai jaukus, tylus, jaudinantis ir kartu raminantis. Vėjai čia galingi, bet negąsdinantys. Gatvelių daug, bet ne painios. Ir svarbiausia mintis, kuri neapleidžia būnant šiame mieste, kuri pakylėja dvasios jėgas - jūros buvimas.
Jaunimo teatro grupė: visi aktoriai, direktorius, meno vadovas, administracija sužavėjo pozityvumu. Vieni kitiems, aplinkiniams, darbui, kurį atlieka. Vieningi. Darbštūs. Nearogantiški.
Puoselėjantys savo teatrą ne tik kūrybiniais darbais, bet ir patys statydami, įrenginėdami erdves repeticijoms, vietas dekoracijoms laikyti, tvarkydami, valydami, prižiūrėdami spektaklių kostiumus, rekvizitus. Viską PATYS. Tai labai maloniai nustebino. Dažniausiai teatruose visus tuos dalykus daro ne kūrybinės grupės darbuotojai. O čia... daug žadantis jaunimas.
Galbūt turėjote daugiau galimybių artimiau pažinti uostamiesčio kultūrinį gyvenimą, jo aplinką, žmones? Kokie būtų jūsų pastebėjimai?
Deja, nėra paprasta derinti darbą su pramoga. Gal ir galima, tačiau ne šiuo atveju. Kai išvyksti iš namų su gastrolėmis, tai dažnai turi galimybę patyrinėti miestą, nes atvyksti dieną ar dvi iki spektaklio.
Čiagi atvykdavau iš Vilniaus tik repeticijoms, kurios vykdavo nuo ryto iki vakaro 8 ar 9 val. Tad Klaipėdos kultūrinio gyvenimo visai neteko patyrinėti. Nors labai džiaugiuosi, kad "Kultūros fabriko" pastate, kur kartais vykdavo repeticijos, yra puiki "Arlekino" kino salė. Ten po repeticijų kartais pažiūrėdavau kokį gerą kiną. Ypač geri buvo filmai iš "Kino pavasario" programos.
Žmonės - taip pat miesto kultūros dalis ir apie juos galiu pasakyti tik gera. Turgelyje daug ūkininkų maloniais veidais su savo daržovių gausa, daug pirkėjų. Vyras, pardavinėjantis vinilines plokšteles, kitas vyras, pardavinėjantis knygas po 1 Eur (pirkau knygą "Broliai Karamazovai") ir besiskundžiantis, kad nesusikalba su anūkais, nes jie neatsitraukia nuo telefono.
Didelė gausa grožio salonų jūsų mieste ir juose visada yra klientų. Sekmadieniais eidavau į Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Labai didelė, galinga bažnyčia. Pilna žmonių. Daug jaunimo. Išmintingas kunigas su aiškiais ir žmogiškais Šventojo Rašto aiškinimais.
Sekmadienį miestas tampa tuščias. Man tai yra stebuklas, nes Vilniuje - atvirkščiai. Čia tarsi visi žmonės užsidarę savo nameliuose, savo šeimose, savo gyvenimuose. Senamiestis tuščias, išskyrus išsižiojusius, besidairančius, lėtus vokiečių turistus.
Kuo įdomi, aktuali Maksimo Gorkio pjesė "Vasa Železnova" jums? Kodėl žiūrovai turėtų pamatyti šį spektaklį?
Ši pjesė man primena vienas senovines duris, kurios yra Klaipėdos senamiestyje, Tomo gatvelėje. Ant tų durų - gausybė įvairaus dydžio modelių raktų. Jie visi kažką kažkada atrakindavo.
Žiūrint į tas duris kyla daug nuojautų, daug neįmintų paslapčių, klausimų. Tarsi turėtum įspėti, pasirinkti, kokio rakto reikia tau. Tavo gyvenimui atrakinti. Jei pasirinksi ne tą - taip ir liksi už durų.
Arba bandysi atrakinti ne tą spyną ir raktas nulūš. O gal tau pasiseks ir pasirinksi teisingai. Bet kieno požiūriu teisingai? Savo, savo vertybių ar savo artimųjų? Kodėl neįmanoma tiesa, kuri yra absoliuti? Kada ir kodėl geri tikslai virsta baisiausiomis nuodėmėmis, žmogžudyste?
Nueikite prie tų durų su raktais.
Kokį pasirinkote raktą, interpretacijos kelią, kurdami spektaklį "Motina" Klaipėdos jaunimo teatre?
Interpretacija, sakyčiau, klasikinė. Gal vizualika netikėta, neiliustruojanti Gorkio teksto, elegantiška.
Šios pjesės yra dvi redakcijos. Antrojoje viskas koncentruojasi apie Vasą Železnovą. Pirmojoje - daug veikėjų linijų. Mes kuriame spektaklį būtent pagal pirmąją, siekdami papasakoti platesnę istoriją apie didelės šeimos gyventojus: motinas, vaikus, gimines, turtus, verslus, Dievą, kuris buvo nepastebėtas.
Kas ir kaip jums padėjo atrasti, pajausti Motinos vaidmenį?
Turiu ne vieną prototipą aplinkoje. Deja.
Ką atradote savyje naujo, netikėto, kurdama šį personažą?
Nors šis veikėjas pjesėje nespinduliuoja gerumu, nors jo gyvenimas paženklintas juodais darbais, nors jis prisiima teisę bausti kitus ir valdyti jų likimus, bet man jis simpatiškas ir man jo gaila.
Tas nepažabotas tikėjimas žmogaus galia, užsispyrimas, meilė ir rūpestis vaikais, viršijęs žmogiškumo normas, pastanga suprasti Dievo veikimą gyvenime, troškimas išlaikyti namus ir vaikus krūvoje - visa tai kalba apie stiprų ir ryžtingą, gerus ketinimus turintį žmogų.
Tas laisvės klausimas žmoguje įdomiausias. Kiek yra leista?
Prieš daugiau nei šimtą metų Maksimas Gorkis tikėjo amžinu tobulo žmogaus gyvenimu ir rašė: "Nežinau nieko, kas būtų geresnis, sudėtingesnis, įdomesnis už žmogų. Jis - viskas. Jis sukūrė netgi Dievą. Aš įsitikinęs, kad žmogus gali neribotai tobulintis ir visa jo veikla kartu su juo tobulės iš amžiaus į amžių. Tikiu gyvenimo amžinumu, o gyvenimą suprantu kaip dvasios tobulumo siekimą." Sutinkate su rašytoju?
Ne vienas rašytojas suteikė gyvenimo suvokimo prasmei kokį nors palyginimą. Kalderonas jį lygina su sapnu. Šekspyras su bėgančiu šešėliu. Gorkis kalba apie dvasios tobulinimo kelią, apie procesą, darbą su savimi.
Mes visi susiję. Žmonės. Kuo daugiau dirbsime su savimi, kuo geriau suprasime savo jausmus, emocijas, troškimus, ribas, tuo pilnatviškiau jausimės vieni šalia kitų.
Kaip jūs auginate savo dvasią?
Tyla.
Informacija
Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio "Motina" (pagal Maksimo Gorkio pjesę "Vasa Železnova") premjera - lapkričio 9 d. 18 val. Klaipėdos "Kultūros fabrike".
Spektaklio režisierius - Darius Rabašauskas; scenografė - Renata Valčik; kompozitorė - Nijolė Sinkevičiūtė; šviesų dailininkas - Julius Kuršis.
Vaidina: Viktorija Kuodytė - Vasa Železnova, motina; Ieva Pakštytė - Ana, duktė; Paulius Pinigis - Pavelas, sūnus; Donatas Želvys - Semionas, sūnus; Rugilė Latvėnaitė - Natalija, Semiono žmona; Vaiva Kvedaravičiūtė - Liudmila, Pavelo žmona; Rimantas Pelakauskas - Michalimas Vasiljevas, ūkvedys; Kęstutis Macijauskas - Prochoras Železniovas; Justina Burakaitė - Dunečka, tolima giminaitė; Karolina Kuzborska - Lipa, kambarinė.
MOTINA. Aktorė Viktorija Kuodytė Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje "Motina" kuria pagrindinę veikėją - motiną Vasą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą