Viltės Piežaitės svajonė: prekinis ženklas ir drabužiai spektakliams

Kaip manai, kokia asmenybė esi?

Esu kūrybiška, mano galvoje visada sukasi labai daug idėjų. Kartais net sunku jas visas sugaudyti (šypteli). Jei jau idėja neleidžia užmigti, atkakliai siekiu ją įgyvendinti.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Šiuo metu dar esu moksleivė. O mano aistra ir hobis – rūbų dizainas.  Žvelgiu kritiškai ir save dar laikau pradžiamoksle šioje srityje. Tačiau uoliai  daug dėmesio ir laiko skiriu savo įgūdžių tobulinimui. Kiekvieną iššūkį ir gautą užduotį priimu kaip naują pamoką, iš kurios stengiuosi kuo daugiau išmokti.

Kuo patraukė rūbų dizainas?

Mada mano gyvenime egzistuoja nuo mažens. Dar būnant mažai mergaitei teko iš arti stebėti drabužių kūrimo bei siuvimo procesą.  Tai mane žavėjo taip, kad net kvapą užgniauždavo. Gan neseniai supratau, jog ši veikla yra tai, ką noriu veikti gyvenime. Rūbų dizainas man – geriausia savirealizacija. Čia galiu ne tik išreikšti save kaip kūrėją, bet ir suprasti save kaip asmenybę. Juk tai, ką perteiki ant tam tikro rūbo, dažnai yra lyg veidrodis į kūrėjo vidų, jo dabartinius išgyvenimus ar apmąstymus.

 Viltė Piežaitė.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį sukurtą rūbą? Koks jis buvo?

Pirmasis sukurtas rūbas buvo suknelė, tačiau jos nė karto nevilkėjau. Savo pirmuoju kūriniu labiau mėgstu laikyti rankinę, kurios dizainą sugalvojau pati ir kurią iki šiol ištraukiu iš spintos.

Kuri ne tik rūbus, bet ir papuošalus?

Papuošalų kūrimas yra visiškai eksperimentinė mano ir draugės veikla. Šiuo metu kuriame auskarus, kurie primena žmonių veidus, juos lankstome iš vielos. Tokius pat veidus naudojame ir rankinėms, kurios taip pat yra mūsų eksperimentinio projekto dalis.

Kūryboje naudoji nestandartinius sprendimus. Štai neseniai sukūrei iš senų Klaipėdos jaunimo teatro tentų kuprines. Papasakok, kaip kilo ši idėja, kaip sekėsi ją įgyvendinti?

Kuprinių, sukurtų iš tentų, idėja kilo kartu su Klaipėdos jaunimo teatro komanda. Ši užduotis iš pradžių pasirodė ne itin sunki, tačiau gamybos procese susidūriau su begale iššūkių. Tentas - tai ne audinys, ši medžiaga linkusi priešintis! Tentą nelengva formuoti, jis pasižymi išskirtinėmis savybėmis, su kuriomis dirbant reikia viską labai nuosekliai apgalvoti. Šie sunkumai buvo įveikti, įgijau dar daugiau patirties, o galutinis rezultatas – minimalistinio dizaino laisvalaikio kuprinės. Siekiau išskirtinumo, tad dviejų vienodai atrodančių kuprinių nėra – jos visos skirtingos.

Iš kur semiesi idėjų? Kas labiausiai įkvepia?

Mane įkvepia knygos, teatras, įvairios meno parodos, kino filmai. Idėjų semiuosi ir iš aplink esančių žmonių, jų charakterių ir išskirtinių bruožų. Gamta taip pat suteikia įkvėpimo arba leidžia nepasimesti idėjų gausos sūkuryje.

Galbūt turi mados industrijoje autoritetų? Kas jie ir kodėl?

Labai konkrečių autoritetų būtent mados industrijoje neturiu. Man autoritetai yra labai paprasti, artimi žmonės.

Mados industrijoje labiau žaviuosi tam tikrų dizainerių kūriniais, pavyzdžiui, kaip HaiderAckermann, VivienneWestwood, SarahBurton, RickOwens, AlessandroMichele, JeremyScott.  Tačiau šie žmonės keičiasi, nes keičiasi ir mano skonis, ir jų kūryba.

Kaip manai, koks tavo, kaip kūrėjos, braižas?

Braižo dar labai aiškaus neturiu, nes vis dar savęs ieškau. Manau labai svarbu atrasti identitetą, tačiau jis ateina su laiku. Daugelis kūrėjų jo ieško metų metus. Šiuo metu savo kūryboje pastebiu nemažai minimalizmo, urbanistinio stiliaus prieskonių, tačiau nemėgstu gyvenime beprasmybės, todėl kiekvienas mano kūrinys turi savo žinutę.

Kokia yra tavo kurtų kuprinių iš tento žinutė?

Žinutė paprasta - teatras neužsibaigia žiūrovų plojimais po spektaklio. Jis yra gyvas, keičiantis formą. Taip pat tai yra graži perdirbimo akcija, nes seni reklaminiai tentai yra ne išmetami, o panaudojami praktišku tikslu, tai tausoja mūsų gamtą, mažina vartotojiškumą, kas, manau, yra labai svarbu. Manau, kad šios kuprinės atspindi ne tik mane kaip kūrėją, bet ir visą KJT bendruomenę, kuri yra išradinga ir iš tiesų įkvepianti.

Kaip tavo kasdienybę keičia savanorystė teatre?

Savanorystė teatre į mano rutiną įneša begale naujų spalvų, tai keičia mano mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą. Savanorystė suteikia ne tik naujų pažinčių, potyrių, bet ir supratimą, kad iš gyvenimo turi ne tik viską imti, bet ir kažką duoti. Klaipėdos Jaunimo teatre tarp savanorių ir visos komandos vyksta patys nuoširdžiausi mainai, kurie sukuria gražias draugystes, suteikia įkvėpimo kūrybai, skatina siekti savų tikslų. Nors KJT savanoriauju tik vienerius metus, nebeįsivaizduoju savo kasdienybės be teatro.

Kokie artimiausi planai ir užmojai dizaino srityje?

Šiuo metu noriu toliau gerinti savo įgūdžius ir pasiruošti gerą portfolio, kurio reikia stojant į aukštąją mokyklą. Tik taip galėsiu profesionaliai išmokti rūbų dizaino. Įstoti į norimą universitetą dabar yra pagrindinis mano tikslas. Taip pat labai noriu sukurti stiprią kolekciją ir pratęsti bendrą savo ir draugės veiklą, įkuriant prekinį ženklą.

Galbūt planuoji su kūryba sieti ir savo ateitį?

Svajoju turėti savo prekinį ženklą ir kurti rūbus spektakliams. Tai didžiausia mano svajonė.

Jaunosios dizainerės kūrybos tentus įsigyti galima http://www.kjt.lt/lt/merch/, kitus jos darbus rasite Instagram paskyroje @we.are.bem