Apie Šokių dieną, ir ne tik

Apie Šokių dieną, ir ne tik

Šiandien apie 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės Šokių dieną „Respublikai“ pasakoja Klaipėdos universiteto Šokio katedros profesorius, daugelio dainų švenčių ir festivalių dalyvis bei organizatorius Vidmantas Mačiulskis, žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs liaudies menui ir - konkrečiai - tautiniam šokiui. Šokio entuziastams ir profesionalams mūsų pašnekovas yra gerai žinoma asmenybė; šokio pedagogas yra išleidęs 10 metodinių leidinių, gvildenančių lietuvių tautinio šokio sklaidą, yra dalyvavęs daugelyje Lietuvos ir tarptautinių mokslinių konferencijų ir t.t. Profesoriaus darbų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, bet... apie save, kolegas, Dainų šventę ir Lietuvos moksleivių šokį tegu kalba pats maestro: „Liko mažiau nei trys mėnesiai iki Moksleivių dainų šventės „Tu - mums viena“: Vilniaus gatves ir koncertines erdves vėl užplūs tūkstančiai jaunų dainininkų, muzikantų, šokėjų, miestas skambės nuo dainos, muzikos, šėls nuo šokio, švies nuo jaunatviškos šypsenos ir juoko.

Lietuvos moksleivių dainų šventės gyvuoja nuo 1964 metų. Per šį laikotarpį surengtos jau septynios; jose dalyvavo daugiau nei 120 tūkst. mokinių. Nuo pat pradžių moksleivių švenčių programose šalia dainų dienų vyko ir atskiri šokių švenčių pasirodymai. Pirmų keturių moksleivių šokių dienų meno vadovu ir vyr. baletmeisteriu buvo žinomas Lietuvos choreografas profesorius Juozas Gudavičius, vėliau - ne mažiau nusipelnęs šokio menui profesionalas Vytautas Buterlevičius, o 2012 m. vykusios moksleivių šokių šventės meno vadovė buvo - tuomet kylanti jauna - baletmeisterė Živilė Adomaitienė.

Šventės kūrėjai

„Kol neturime normalaus stadiono, 2016 m., kaip ir 2012 m., Moksleivių dainų šventės Šokių dienos pasirodymams pasirinkta Vilniaus „Siemens“ arena. Šokių dienos „Mano žemė“ scenarijų parengė ir pritaikė uždarai erdvei jos vadovė - šiandien jau žinoma choreografė Živilė Adomaitienė. Aišku, sumanymą įgyvendinant talkino visas būrys kompozitorių, choreografų; negalima pamiršti ir šokių kolektyvų vadovų, pačių šokėjų, net moksleivių tėvų - nuo jų taip pat daug kas priklauso. Šešioliktųjų metų šokio šventėje pasitelkiant muziką ir šokį, per vandens ir medžio, žemės ir paukščio sakralumo įvaizdį tradicinėje pasaulėjautoje bus siekiama atskleisti žmogaus ir gamtos sąsajas praeityje, dabartyje ir ateityje; meninėmis priemonėmis žiūrovas bus supažindinamas su senovės lietuvių papročiais, tradicijomis; laiko kaita bus atskleista šiuolaikinėmis šokio kompozicijomis. Šventės vientisumą šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis (apšvietimo efektais, videoprojekcijomis, scenografija) bandys sujungti gabus daugelio masinių švenčių režisierius Vygantas Kazlauskas, o kostiumo darna ir subtilybėmis rūpinasi žinomas stilistas Kęstutis Rimdžius. Tad šioje šokių šventėje žiūrovas ne tik išvys įdomiai besikeičiančią šokių aikštę, bet ir išgirs specialiai būtent šiai šventei moderniai aranžuotas Arūno Rakšnio tautinių šokių melodijas.“

Šiek tiek apie repertuarą

„Būsimos šokių šventės repertuaras formuojamas ne vien tik iš naujų kūrinių. Apžvelgiama kelerių dešimtmečių choreografų kūryba, į šventės repertuarą atrenkant geriausius darbus. Tai gerai žinomų Lietuvos choreografų - Juozo Lingio, Juozo Gudavičiaus, Tamaros Kalibataitės, Ričardo Tamučio, Danutės Radvilavičienės, Laimutės Kisielienės - šokiai. Taip pat jaunų, tik pradedančių savo kūrybinį kelią kūrėjų - Linos Klepeckaitės-Diržininkienės, Vilmos Urbonaitės, Eglės Baltriukienės, Danguolės Dapšytės, Aistės Kavolienės ir kt. - darbai. Džiaugiuosi, kad aprimo ginčai tarp folkloro ansamblių, kurie nepripažįsta jokio kišimosi į folklorą, jo stilizacijos, autorinės kūrybos, ir tautinių šokių kolektyvų, dainų ir šokių ansamblių, įvairių chorų, kurie atlieka stilizuotą, praturtintą liaudies meną. Kaip žanrai jie turi teisę gyvuoti kartu; arba šalia. Juk negalime atsisakyti harmonizuotų liaudies dainų, sceninių lietuvių šokių, ištobulintų liaudies instrumentų ir pan. Ištobulėjusios komunikacijos priemonės mus visus labai priartino prie pasaulio kultūros; nauji kultūros, meno reiškiniai pasklinda labai greitai. Pavyzdžiui, šokis. Per pastaruosius metus paplito gausybė naujų gatvės šokių stilių: hiphopas, popingas ir kt. Jokiu būdu negalime jų pamiršti, šios bangos palieka pėdsakus jauno žmogaus judesio kultūroje, daro poveikį jo individualumui. Jau pirmosiose Lietuvos moksleivių dainų švenčių programose rasdavosi vietos pramoginiams (dabar sportiniams) šokiams ir kitiems tų laikų mados šokiams. Tad ir šioje šokių šventėje išvysime naujas žinomų Lietuvoje šiuolaikinio šokio kūrėjų - Agnės Rickevičienės ir Manto Svirskio - choreografines kompozicijas. Sportinio šokio judesius arenoje derins Ligija Bernatavičienė.“

Problemos ir jų sprendimo būdai

„Galima pasidžiaugti, kad pas mus pradedama suvokti, jog norint išsaugoti dainų švenčių tradiciją būtinos moksleivių šventės. Skirtingai nei mūsų kaimynai latviai ir estai, kurie nuolat tarp savo respublikinių dainų švenčių rengia moksleivių šventes, pas mus visuomet pritrūkdavo tai lėšų, tai supratimo, kad nesant dainuojančio, šokančio ar muzikuojančio moksleivio nebus ir tautinės kultūros tęsėjų, Lietuvos dainų švenčių dalyvių. Juk Lietuvos moksleivių dainų šventės - kaip ir Baltijos šalių dainų ir šokių festivaliai „Gaudeamus“ - yra viena iš sudedamųjų Lietuvos dainų švenčių dalių, suteikianti nenutrūkstamą mėgėjiško meno tąsą ir sklaidą.

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų šventės buvo pripažintos pasaulio šedevru, vertu įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Esu įsitikinęs, kad be jaunimo švenčių nebus ir suaugusiųjų dainų švenčių. Tačiau pastaruoju metu stebime šventėse vis mažėjantį tautinių šokių kolektyvų skaičių. Galima viską suversti dabartinei migracijos bangai ar mažam gimstamumui, bet, manau, problema glūdi kitur. Pirmiausia - ir tai neatidėliotinas uždavinys - bendrojo lavinimo mokyklose reikia įvesti privalomas šokio pamokas. Kad jos nepriklausytų nuo mokyklos direktoriaus noro ar nenoro. Turėti tautinio šokio kolektyvą ar moksleivių chorą mokyklai turi būti prestižas ir garbė. Švietimo ir mokslo ministerijai reikėtų peržiūrėti mokyklų, rengiančių dainų šventėms kolektyvus, skatinimo svertus - skirti mokytojams papildomas valandas, skatinti mokyklų direktorius. Geras mokinys - ne tik tas, kuris puikiai spėja krimsti mokslo žinias, bet tas, kuris geba ir randa laiko savišvietai, savirealizacijai, savo meniniams gabumams ugdyti. Kai žmogus mokės šokti ir dainuoti, kai mes padėsime tokiam norui ir poreikiui atsirasti, tai dainų šventėse netrūks šokėjų ir dainininkų, ir jos taps ne renginiu, bet kiekvieno švente, paremta ir suvokta tradicija bei jos tęstinumo būtinumu. Šitai galėsime padaryti, kai turėsime tinkamai parengtų specialistų būrį. Darbo su vaikais specifiką jau keletą dešimtmečių ruošia Vilniaus edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Šokio ir teatro katedra. Tačiau to maža. Gaila, kad pustuštės seniau visoje Lietuvoje žinomos choreografijos kalvės Klaipėdos universiteto Šokio katedros salės. O juk čia per dešimtmečius sukaupta ten dirbusių žinomų pedagogų prof. Juozo Lingio, prof. Juozo Gudavičiaus, dr. Kazio Poškaičio, prof. Jūratės Agotos Čapaitės, doc. Nikolajaus Zinčiuko mokslinė ir meninė patirtis. Būtent iš ten atėjo ir dabar sėkmingai darbuojasi visų Lietuvos dainų švenčių baletmeisteriai, kūrėjai: Laimutė Kisielienė, Leokadija Dabužinskaitė, Živilė Adomaitienė, Ilona Baltikauskaitė ir kt. Švietimo ir mokslo ministerija galėtų ateityje skirti daugiau tikslinių vietų būsimų šokių ir dainų švenčių kūrėjams rengti.

Kartu norėtųsi, kad švenčių organizatoriai šalia šventės repeticijoms skirto laiko surastų vietos ir moksleivių ekskursijoms ar šventinėms vakaronėms. Juk šventės dalyviai atvažiuoja ne tik dalyvauti šventėje ir parodyti savo meninių gabumų, bet ir susirasti naujų pažinčių, pamatyti ir pažinti sostinę.“

Kolektyvų pasiruošimas

„Sunku nustatyti pradžią kelio, kuriuo į Dainų šventę žengia meno saviveiklos kolektyvai, dainininkai ir šokėjai, dūdininkai ir ansamblių muzikantai. Juk pasiruošimo pradžia laikome ne tą dieną, kai choristai ėmėsi mokytis pirmąją repertuaro dainą ar šokėjai - pirmuosius šventės šokių žingsnelius. O nuo kolektyvo subūrimo. Pritraukti vaikus dainuoti ar šokti - tai didelis menas, atsidavimas. Šokių vadovai sistemingai ruoštis šventei pradėjo jau seniai, kai tik Birštone vykusiuose kursuose buvo pristatytas šokių šventės scenarijus ir dalinis repertuaras, vėlesniuose Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje seminaruose ir šokių vadovų kursuose buvo išdėstytas visas šokių šventės repertuaras. 2015 m. birželio 19-20 d. Plungėje vykusioje mažojoje Lietuvos moksleivių dainų šventės Šokių dienoje buvo išbandytas būsimos 2016 m. Lietuvos moksleivių šventės Šokių dienos liaudiškų šokių repertuaras. Dabar vyksta respublikinės šokių kolektyvų atrankos. Džiugu buvo stebėti puikiai būsimai šventei pasiruošusius Kretingos, Jurbarko, Marijampolės, Klaipėdos miestų jaunuosius šokėjus. Dar atrankos jaudulio laukia Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Ukmergės, Panevėžio ir kitų Lietuvos rajonų šokėjai.

Būsimiems šokių šventės dalyviams linkiu lengvų kojų ir šokių judesių darnos, nepamirštamų šventės akimirkų, trankių jaunatviškų nemigos naktų, gerų repeticijų ir koncertinio jaudulio. Neabejoju, kad būsimoje Lietuvos moksleivių dainų šventėje pasėtas meilės savo Tėvynei grūdas prigis ir suvešės.“

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder