"Tapyti ne ant drobės, o medžio lentos, su savitomis faktūromis ir atspalviais, kurios akivaizdžiai diktavo savo sąlygas, buvo tikras iššūkis. Pati tema buvo labai artima – pajūrio pakrantės, smėlio, vėjo, jūros, raibulių, trapių kriauklelių ir kietų akmenėlių, nuolatinio kitimo ir beribių švytinčių erdvių įvaizdžiai artimai siejosi su klajonėmis sielos peizažuose, praradimais ir atradimais.
Horizontalios banguojančios, švelniai besimainančios lentelių faktūros, subtiliai kintatntys natūralūs uosio atspalviai atkartojo meditatyvų sauso ir šlapio smėlio juostų bangavimą, dangaus juostą ir auksine šviesa persmelktą vandenį. Tereikėjo nesugadinti matūralaus medžio grožio, arba kiek galima mažiau jo paslėpti. Tai, kas vyko tapant ir kontempliuojant prie medžio lentos buvo paslaptis, tikra alchemija, kuri mane užbūrė ir nebepaleido", - sako parodos autorė D. Čistovaitė.
Paroda veiks iki lapkričio 27 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą