"Ar šių dienų menininkas šiandien pasako, ko reikia pasauliui, ar mūsų dvasią maitina praeities menas, suteikiantis dvasinių išgyvenimų?" - atvirai diskusijai pakvietė vilnietis dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, pristatydamas savo tapybos darbų parodą Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g.4/Daržų g.10).
"Vilnius - mano kūrybos erdvė"
Nutapęs per pusantro tūkstančio paveikslų, menininkas dažniausiai perteikia panoramines istorines Vilniaus miesto būsenas: ne kartą nukryžiuoto, besistiebiančio į dangų savo bokštais. Menotyrininkai klausė, kodėl žmogaus nėra tame mieste, gal tai aliuzija į apokalipsę?
"Tai ryšys su kosmosu, anapusiniu pasauliu, turbūt ir su Dievu", - atsakė Aloyzas Stasiulevičius. Įkvėpimo ir idėjų šis menininkas semia iš kultūrinės aplinkos, jo tapyba - tarsi atversta Vilniaus praeities knyga, atspindinti tai, kas vyko gatvėse, kokius pėdsakus miesto veide paliko laikas.
Praeitis kūrėjui artimesnė ir labiau imponuoja už dabartį. Gatvė jo drobėse, atrodo, tampa tekančia upe, uždaros gatvės - izoliuotas urbanistinis pasaulis, tarsi inkliuzas gintare. Dailininkui būdinga tapybinė askezė ir santūrumas, jis tik itin motyvuotai leidžia sau siautėti spalvomis. Primena viduramžių dailininkus, kuriems labiau už patį save rūpėjo išreikšti dieviškąją mintį ir pradą.
"Kai paveikslas atsirasti nenori, supykstu, staiga viską nubraukiu ir pradedu iš naujo, drąsiai keisdamas, griaudamas, tačiau paveiksle turi vyrauti šviesa ir harmonija. Toks yra mano tikslas", - kalbėjo menininkas. Subjektyvus pasaulio matymas suteikia jėgų perteikti išgyvenimą ir spalvų žaidimą. Dailininkas visada pradeda nuo piešinio, juo fiksuoja pirminę mintį, natūrą, nes mano, kad piešinys yra plastinio meno pagrindas. Be jo jaustųsi kaip be rankų.
"Peilį, mentelę naudoju; trinu, skutu, dažnai tiesiai iš tūbelės spaudžiu dažą, taškau. Spalvos turi maksimaliai skambėti. Darbas vienu teptuku ribotų išraiškos galimybes. Kai dirbu kaime, pamirkau drobę ežere, skutu peiliu, šepečiu nuimu sluoksnį. Jeigu drebi - tenkinsiesi vidutiniu rezultatu. Reikia išdrįsti naikinti. Dauguma dailininkų neišdrįsta siekti didesnio rezultato, ne dėl to, kad negalėtų, bet bijo rizikuoti", - sakė autorius, prisiminęs apsilankymą šviesaus atminimo klaipėdiečio tapytojo Algimanto Jusionio dirbtuvėse, kur aptiko šį tiesiog gaivališkai besimaudantį dažuose.
"Kūrybos kelias vingiuotas, veda į kalną arba nuokalnę, tai priklauso nuo to, ką išgyveni ir kaip giliai", - sakė dailininkas, kuriam teko ir vargonauti gimtuosiuose Kėdainiuose, kai jo tėvą vargonininką ištrėmė į Sibirą. Siužetišką maestro tapybą galima lyginti su sudėtinga vargonų muzika: parodoje matome barokinių skulptūrų, zodiako ženklų ir Kristaus kančios ciklo darbų.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą