Prieš pusmetį prasidėjus šios nekilnojamosios kultūros vertybe pripažintos bažnyčios, įtrauktos į "Lietuvos baroko kelio" projektą, eksterjero tvarkybos darbams, tarp pastato sienų buvo aptikti aukso siūlais siuvinėti bažnytiniai drabužiai.
Neseniai polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų atrastas konsekravimo kryžius (konsekracija - katalikų vyskupo ar abato įšventinimas, bažnyčios altorių, varpų, sakralinių indų pašventinimas, svarbiausia mišių dalis, kurios metu ostija ir vynas paverčiami Kristaus kūnu ir krauju).
Šiomis dienomis Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio specialistai pranešė, jog atrasta dar viena bažnyčios palėpėje glūdėjusi vertybė - į ritinėlį susuktas, manoma, XVIII a. paveikslo fragmentas.
Atradimų dar gali būti
"Išskirtinių radinių aptinkama ne taip dažnai, kadangi ne visos Lietuvos bažnyčios yra ištirtos. Prieš pradedant konservavimo- restauravimo darbus Degučių bažnyčioje susiklostė palankios sąlygos nuodugniai atlikti polichrominius, cheminius-technologinius, biologinius tyrimus.
Pateiktos išvados, ir dabar jau restauratoriai parašė konservavimo-restauravimo darbų užduotį, metodiką, ir prasidės bažnyčios interjero tvarkymo darbai", - sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė.
Specialistė neneigė, jog radinių dar gali būti, nes ne visos sienos nuvalytos - gal dar pasiseks surasti kokį konsekravimo kryžių ar dekoro elementą.
Ieškos likusių
Paveldosaugininkė matė spėjamai XVIII a. paveikslo fragmentą, iškirptą iš drobės, ir patvirtino, kad jis išties didelės meninės vertės, nutapytas profesionalaus dailininko, gali būti, italų meistro.
Ištyrus drobę ir dažus būtų galima nustatyti tikslesnį laikmetį, kada jis buvo nutapytas bei ar jo autorius yra tas pats, kaip ir titulinio Šv. Vincento atvaizdo. Jeigu būtų išlikęs visas paveikslas, reikėtų paieškoti signatūrų, įrašų, o turint tik fragmentą, sunkiau atsekti jo istoriją.
"Atrodo, tas paveikslas buvo slėptas, sukarpytas į kelis gabalus. Pasiklausime vietinių gyventojų, galbūt kas nors išsaugojo ir kitus fragmentus?" - spėjo specialistė.
"Šį paveikslo fragmentą bažnyčios pastogėje rado darbininkas. Tuo metu kaip tik buvo architektė-restauratorė Audronė Kaušinienė, ir ji pasirūpino padėti radinį į stalčių, kol atvyks restauratoriai, jo nejudinti, kad nenubyrėtų dažai, nes jame buvo įskilimų (krateliūrų).
Teritorinio padalinio specialistai kreipėsi į vyskupą su prašymu pasirūpinti paveikslo apsauga. Telšių vyskupas turėtų kreiptis dėl konservavimo-restauravimo darbų į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno ar privatų restautravimo centrą, arba į Vyskupijos amatų centrą. Restauruotas jis grįžtų į bažnyčią.
Domina užsieniečius
Šiuo metu restauruojama Degučių bažnyčios lubų bei frizų tapyba. Sunkumų sukelia tai, jog ši - ne ant grunto, todėl trupa, tad reikia ją sutvirtinti. Klaipėdos teritorinio paveldo specialistams teks dar ištirti tris drožybinius autentiškus bažnyčios altorius su paveikslais, vargonus, liturginius baldus ir atkurti jų pirmapradę būklę.
Degučių bažnyčia kelia užsienio mokslininkų susidomėjimą ne mažiau kaip dar keli unikalūs krašto kulto pastatai: aštuonkampė ir rotondinė bažnyčios. Tad jų restauravimas yra reikšmingas ir ateities kartoms.
Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais iš tašytų rąstų, skiedromis dengtu stogu barokinę bažnyčią Degučiuose 1760 m. pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius. Fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila.
Neturtingos parapijos bažnyčia visada tvarkingai prižiūrėta, tad per du su puse metų mažai pasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta - 1840 m., 1923-1938 m. laikotarpiu. Prie bažnyčios išlikimo daug prisidėjo ir vietos gyventojai. Jų pastangomis pakeistas apatinis medinis pastato pagrindas, sudėtos naujos grindys vietoje supuvusių, uždengtas naujas stogas.
Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su vertingomis liaudies meistrų skulptūromis. Apliką puošia įvairių laikų šio krašto kalvių darbai, kryžiai, langų grotelės ir vartai. Tai - rinktinis žemaičių architektūros, meno ir amatų tradicijų pavyzdys.
Įdomu, jog dar ir šiandien žmonės tiki buvusį kunigą V. Fererą, paskelbtą šventuoju, turėjus gydovo galių. Prie jo altoriaus matome daugybę votų - žmonių tikėjimo ir dėkingumo ženklų už stebuklingą išgijimą, meldžiantis prie šio altoriaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą