Rūta Eidukaitytė, Linas Gelumbauskas, Rimtas Tarabilda, Eugenijus Nalevaika, Linas Julijonas Jankus, Jūratė Bučmytė, Ramūnas Čeponis, Aistė Černiūtė ir kiti Lietuvos autoriai bei viešnios iš užsienio: lenkė Ewa Pohlke ir latvė Aija Zarina - kelias dienas praleidę Nidoje vėliau tęsė kūrybinius ieškojimus Juodkrantėje. Praėjusį trečiadienį "Nidos ekspresiją" vainikavusi jų darbų paroda atidaryta kurorto kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila".
Menininkų asociacijos "Tiltas" rengiamo ir ekspresionistų grupės "Br'fccke", gyvavusios 1905-1913 m., idėjas propaguojančio plenero dalyviams Neringos žavesys neatsibosta - jie kasmet naujai pajaučia šio savito krašto dvasią.
Gaivino Smiltynę
Praėjusį penktadienį molbertų stovykla įsikūrė Smiltynėje ties Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centru, kur menininkai ne tik patys spėjo padirbėti, bet ir pamokė įvairių tapybos gudrybių moksleivius.
Centro direktorė Algina Vainilavičienė džiaugėsi plenero dalyvių geranorišku bendradarbiavimu. "Smiltynė, skirtingai nei Klaipėda, Nida, Juodkrantė, yra užmiršta kultūros projektų rengėjų. O jausti čia gyvą kūrybinį kvėpavimą labai smagu", - sakė pokalbininkė.
Dailininkai nepaisė žvarbaus pamario vėjo. "Šiandien gims pirmieji mūsų darbai, o tada jau turėtume pratrūkti, - šypsojosi iš Molėtų atvykusi Lina Dieninė. - Limito, kiek nutapyti per plenerą, nėra; šiaip manau, kad jo metu galima nutapyti vieną rimtą darbą ir šūsnį etiudų."
Drauge su kraštiete Aiste Černiūte jodvi gyrė pajūrio kraštovaizdį ir orą, kuris tądien atvėręs visas gamtos spalvas. "Net jaudulys ima prieš griebiantis teptuko", - sakė dailininkės.
"Visiems sakau - bent tris dienas pasivaikščiokite gerdami įspūdžius, ir tik tada tapykite, - replikavo plenero organizatorius dailininkas Saulius Kruopis ir pacitavo bičiulę A. Zariną, kuri prisipažįsta pirmąjį darbą plenere nutapanti inertiškai, įprastu sau stiliumi, antrąjį bei trečiąjį - pagauta aplinkos įspūdžių, o labiausiai plenero įkvėpti paveikslai pavyksta jau grįžus namo.
Anot A. Černiūtės, norint įgyvendinti kūrybinį postūmį suteikusią idėją nebūtina imtis sau įprastų priemonių ir žūtbūt piešti, raižyti ar tapyti. "Gali dainuoti, sukurti kokį tekstą ar momentinę meninę akciją, o gal ir mozaiką iš akmenukų sudėlioti - svarbu jausti, kam tave įkvepia viena ar kita situacija, vaizdas, spalva", - svarstė menininkė.
"Nepeizažas" - prieš saldžius paveikslėlius
Nuo 1995-ųjų rengiamas pleneras siekia atgaivinti ir puoselėti iki 1945-ųjų Nidoje veikusios garsiosios dailininkų kolonijos tradiciją. Šiemet plenero tema - "Nidos laikas": šioje sąvokoje, anot plenero rengėjų, susilieja praeitis, dabartis ir ateitis.
"Šiais metais buvo kiek sudėtingiau, nes pernai išleidome storą knygą - 15 metų plenerų antologiją, į kurią ir pateko visoms 15-ai Nidos stichijų skirti paveikslai, - pasakojo S. Kruopis. - Erdvė, horizontas, Hermano Blodės svečių namai, kaip Nidos dailininkų kolonijos "lizdas", kurėnas, jūra, marios ir kiti simboliai... Po knygos pasirodymo klausimas, koks turėtų būti kitas Nidos plenerų "amplua", suskambo naujai."
Tačiau idėjų nepritrūko ir organizatorius jau turi planų ateičiai. "Kitąmet plenero tema bus "Nepeizažas". Peizažas - žemiausiai kotiruojamas žanras, nes nusikopijuoti gamtos vaizdelį geram dailininkui yra per paprasta užduotis. Paveiksle turi būti kompozicija, autorinės įžvalgos, netradiciniai pastebėjimai", - dėstė jis.
Nors S. Kruopis plenerus rengia jau antrą dešimtmetį, jis visiems kartoja kuo toliau, tuo mažiau pažįstąs Nidą. "Knyga, kuri parodo tai, kas buvo, yra savarankiškas dalykas, o naują plenerą turi pasitikti švarus tarsi baltas popieriaus lapas - tikras kūrėjas negali žinoti, kas įvyks ir koks bus galutinis jo darbo rezultatas", - sakė pokalbininkas.
Idealizmo išraiška
S. Kruopis tikino nesižavįs komerciniu požiūriu į meną ir skubėjimu įvertinti savo darbą piniginiais vienetais. "Reikia mokytis atpažinti "chaltūrą", diletantą ir "kupi-prodaj" tipo dailininkus. Menininkas turi būti idealistas - kitaip jis tiražuos save ir keps į apibrėžtą skonį orientuotus darbelius, kol galiausiai apsiribos vienu stiliumi. Tokia prostitucija - mūsų laikmečio produktas", - sakė pokalbininkas.
Anot jo, pleneras yra idealizmo išraiška. "Turime vieną kitą rėmėją, padeda Neringos miesto savivaldybė. Kultūros ministerija šiemet neskyrė nė lito, tad teko atsakyti užsieniečiams - atvyko tik tapytojos iš Latvijos ir Lenkijos", - pasakojo dailininkas.
Pasibaigus plenerui, kiekvienas jo dalyvis po vieną darbą tradiciškai dovanoja Nidos miestui. Kita privaloma misija - plenero darbų kolekcija, pristatanti jo rezultatus kituose miestuose.
Ar ją pamatys ir klaipėdiečiai, S. Kruopis žadėti neskubėjo - po 1999-aisiais įvykusios įžūlios vagystės, kai kartu su visu mikroautobusu buvo pavogti parodai paruošti 54 darbai, tarp jų - nemažai vertingų, plenero rengėjai uostamiestį aplenkia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą