Parodos
Klaipėdos galerijoje atidaryta paroda "Intermenas", kurioje grupė autorių pristato dekoruotus baldus, jų dangalus, aksesuarus ir net šlepetes - tai netradicinių projektų "Kėdė", "Stalelis" ir "Komoda", sulaukusių gyvo žiūrovų susidomėjimo, tąsa.
Galerija virto intymia miegamojo erdve, gyvenime skirta sakraliems dalykams, kurie vyksta tik tarp dviejų žmonių. Lovoje mylimasi, skiriamasi, pradedama nauja gyvybė ir... mirštama. Tad subtilesni lankytojai ilgokai nedrįso peržengti ribos į mažą, jaukią daiktiškos kūrinijos oazę. Komodoje sudėti slapčiausi daikčiukai, atskleidžiantys šeimininko skonį ir įpročius. Pavargusieji nuo standartinių baldų keliamo nykulio, čia pasineria į raudonų bei aukso spalvų ir medžiagų faktūrų prabangą... Parodos eksponatai, pradedant Margaritos Taurinskienės sukurtomis antklodėmis ir šviestuvais, baigiant Arūno Mėčiaus naktipuodžio instaliacija, pavadinta "Šiek tiek Versačio", tartum siūlosi: "Imkite jaukų daiktą "su dvasia", sukurtą interjerui laisvo menininko, ir neškitės į savo namus. Ragaukite įspūdžius, sukeliančius septynetą pojūčių, kaip Prusto aprašytas pyragaičio ragavimas...
"Kita paroda, ko gero, vadinsis "Salionas", - sakė galerijos, vadinamos menininkų Meka, šeimininkė Violeta Jusionienė. Beje, Violeta čia eksponuoja pirmąjį savo kūrinį - drugeliais ir aguonomis ištapytą veidrodį. Jai aguonos kelia asociacijas su Ispanija ir Karmen šokio aistromis.
"Labai seniai kuriu pagalvėles ir papuošalus moterims, tad man kilo mintis juos sujungti į viena - todėl atsirado miniatiūrinės pagalvėlės su "sekretu", juose įspraustu papuošalu. Pirmosios pagalvėlės buvo su ištapytais žmonių portretais, o šios - su gėlytėmis, tapytomis ant šilko. Jomis grožėtis gali, pakabinęs ant sienos ar išbarsčius kambaryje. Gražus daiktas yra nepraktiškas, tad miegotųsi ant jų kaip karalaitei - ant žirnio", - juokėsi Jūratė Čėsnaitė.
"Kuriant papuošalą, man patinka naudoti aibę medžiagų, nes iš vienos kurios neišgausi archaiškumo ir paslapties įspūdžio. Tad sudedu pusbrangius akmenis, skleidžiančius savo energiją, odą, vielutes, ir išpieštą audinį; tuomet papuošalas įgyja savo aurą", - sakė Inga Juškienė, įsisavinusi daugybę amatų: juvelyriką, odininkystę, siuvinėjimą, tapybą ir net kurianti "burbulų" šalikėlius pasakų motyvais.
"Kodėl mane žmonės pavertė komodininku?" Nebėra kada tapyti", - juokiasi Arūnas Mėčius, antikvarines komodas paverčiantis fantasmagoriniais baldais, tampančiais šeimos relikvijomis. Kai kurie žmonės, sako, net kalbasi su padarais, išpaišytais ant komodų: skvarbiaakiais katinais, nuogomis elfiškos gracijos moteriškėmis, plaukuotais nepažįstamos visatos drugiais. "Jeigu šis baldas prakalbėtų, daug pasakytų", - mįslingai nutęsia autorius apie savo dekoruotus baldus, praėjusių epochų liudininkus. Juokauja, kad jo padarytas "šikpuodis" išėjo daugiavietis, ten telpa ir šiukšlės, ir šampano butelis. Nebūtina daiktą vartoti pagal paskirtį. Jis gali būti "balabaika" ir žadinti erotines fantazijas.
"Kaip širmos nenaudojamos namų interjere? Juk mes nuolat gyvename, "vaidiname" scenografijoje. Man įdomi ir širma, ir kas vyksta už jos. Atremta prie sienos, sulankstyta, ji tampa vėl kažkuo kitu. Ja žaidžia šviesa, tamsa ir fantazija. Man įdomūs darbai, kabantys ar transformuojami erdvėje", - sakė tekstilininkė Dalia Kirkutienė, pristačiusi raudoną širmą. Ina Lukauskaitė - Rudokienė eksponuoja paveikslą - savotišką sapnų gaudyklę. Regis, gali užuosti kvapus iš jos nutapyto flakono, pasak autorės, kvapas - kaip laiškas mylimajam. "Miegantysis niekada nežino, kokį sapną susapnuos, ir kokį gaus laišką. Miegamasis - intymiausia vieta, susijusi su gražiais ir romantiškais vyksmais, o rožę nutapiau su nesibaigiančiu kotu - nes nežinia, kur baigiasi meilės guolis, ir kur gali įdurti žeidžiantis spyglys", - savo asociacijas atvėrė impulsyvi dailininkė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Rašyti komentarą