Europos kalbų mozaikos iššūkiai

Galimybę iš arčiau susipažinti su jų situacija šių eilučių autorei suteikė mažųjų kalbų temai skirtas tarptautinis Grundtvig seminaras, sutraukęs dalyvius iš įvairių Europos šalių.

Kompaktiškas Šiaurės Vokietijos Amerlando srities kurortas Bad Cvišenanas (nuo jo iki Brėmeno - apie valandą kelio automobiliu arba traukiniu) pasirodė esąs puiki vieta tokio pobūdžio renginiui, o vietinio edukacinio centro "Coneed" vadovas ir seminaro sumanytojas Heinz-Jurgenas Ahlersas - ne tik prityręs suaugusiųjų švietimo organizatorius, bet ir geografijos bei kraštotyros mėgėjas, svečius iš skirtingų Europos valstybių stebinęs plačiomis žiniomis apie jų šalių istoriją, socialinę ir kultūrinę aplinką.

DALYVIAI. Grundtvig seminarų publika - įvairaus amžiaus ir profesijų, bet vienijama bendrų interesų.

Dvylika dalyvių atstovavo ne tik skirtingoms kultūroms, bet ir skirtingoms profesijoms: valstybės bei įmonių tarnautojai ir verslininkai, mokslininkai, pedagogai, žurnalistai į Vokietiją atvyko iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos bei Turkijos. Kalbos - bendras visų pomėgis, tad diskusijų metų nepristigdavo klausimų.

Penkių dienų programa buvo itin intensyvi ir kruopščiai suplanuota. Pirmą dieną laukė dalyvių prisistatymas, pažintiniai pokalbiai apie valstybinių ir mažumų kalbų situaciją skirtingose šalyse. Popiet - ekskursija į vietines Rumšiškes, Amerlando valstiečio dvarą, įsikūrusį ant Cvišenano jūros, t. y. 550 ha ploto ežero, kranto.

Keliolika senovinių valstiečių namelių ir malūnas yra atvežti iš kitur ir įrengti kurorte, garsėjančiame reabilitacijos paslaugų įvairove. Tačiau muziejaus autentika nesuabejosi: prietemoje žvilga senoviniai rakandai ir viešpatauja dūmų kvapas, kuris lydi dar ilgai po apsilankymo - belieka tik įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis buvo gyvenama dūminėse pirkiose. Tiesa, čia viskas turi savo funkciją - židinys skleidė šilumą, o dūmų dėka buvo galima rūkyti palubėje sukabintas dešras; aplink namą susodintų medžių galingos šaknys sugerdavo žemės drėgmės perteklių; lovos su užuolaidomis stebėtinai mažos ne tik dėl anuomet mažesnio vidutinio gyventojų ūgio, bet ir dėl viešpatavusių kvėpavimo takų ligų - žmonės geriau jautėsi miegodami pusiau sėdomis.

PAŽINTIS. Seminaro dalyviams vietinių kalbų mokymas pradinėse klasėse buvo pristatytas pamokos metu.

Po istorinės dalies laukė pažintis su šių dienų aktualijomis ir ekskursijos į aplinkines gyvenvietes. Nors muziejinės vertybės ir maisto kultūra čia puoselėjami, propaguojami ir gausiai traukia turistus, tradicinių kalbų vartojimas nebėra toks populiarus. Skirtingai nei Lietuvoje, kur tarmių puoselėtoja tradiciškai tebėra šeima, Šiaurės Vokietijoje vis dažniau griebiamasi institucinių priemonių, mat šeimose tarmiškai kalbama retai. Mažųjų ausis prie tradicinių vietos kalbų, tokių kaip populiaresnės vokiečių žemaičių ir fryzų, kuria vartoja itin maža bendruomenė, siekiama pratinti nuo pradinės mokyklos, kur jos diegiamos kaip antrosios bendravimo ir pamokų kalbos.

Motyvas - ne tik tvirtesnis ryšys su gimtuoju kraštu, bet ir jaunosios kartos lavinimas: kas gali būti efektyviau, nei žaidimo forma išmokta papildoma kalba? Juolab kad jauniesiems poliglotams ji atveria tolesnius kelius: pavyzdžiui, fryzų kalbos žinios gerokai palengvina anglų ir olandų kalbų mokymąsi, nes primena jas abi. Globalaus pasaulio ironija - atvykėlių vaikams mokytis tarmių neretai sekasi net geriau už vietinius: pedagogės su džiaugsmu minėjo gabaus turkų berniuko, kuris po pusmečio tokių pamokų jau čiauškėjo su mokytoja tarmiškai, pavyzdį.

MUZIEJUS. Etnografinio muziejaus po atviru dangumi pastatai atrodo kaip čia buvę, nors yra atvežti į miestelį iš kitur.

Daugiakalbystės pavyzdžių netrūko ir dalyvių gretose. "Mano mama - šveicarė, o tėvas - anglas, ir kiekvienas iš tėvų su manimi ir mano seserimi kalbėdavo savo kalba, - pasakojo kolega iš Didžiosios Britanijos. - Buvome taip įpratę, kad su mama kitaip nei vokiškai kalbėtis išvis atsisakydavome. Savo dvikalbystės dėka Europoje jaučiuosi laisvai, tai paveikė ir mano profesinį kelią, daug laiko praleidau įvairiose šalyse. Tačiau yra ir niaunsų. Vokiškai kalbančiose šalyse man yra subjektyviai lengviau užmegzti neformalų artimą kontaktą su žmonėmis. Ilgai tai analizavau ir priėjau išvadą, kad tai lemia ne kas kita, o pačios kalbos prigimtis."

Nepaisant subtilių skirtumų, kitos nei gimtoji kalbos mokėjimas atveria daugybę galimybių. Štai vietinės Šiaurės Vokietijos bendruomenės plėtoja bendradarbiavimą su partneriais Vengrijoje, panašiu keliu žengia ir vietinė mokykla, pagal ES Comenius paprogramę plėtojanti bendrą projektą su Austrijos ir Vengrijos mokyklomis. Gera pradžia - pusė darbo: kuo jaunesnis imsi bendrauti su kitų kultūrų atstovais, tuo anksčiau pramoksi perprasti jų savitumus ir susirasi bičiulių. O tuomet netoli ir iki bendrų projektų ES programų rėmuose - svarbu domėtis ir ieškoti bei pasitelkti nemokamas Europos informacijos centrų "Europe Direct" paslaugas, ragino tokios įstaigos Oldenburge atstovai.

Informacija

Grundtvig - viena iš Europos Sąjungos finansuojamos mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių. Įvairiausioms temoms - nuo veltinio vėlimo ir keramikos iki ateities miesto kūrimo - skirtuose tarptautiniuose seminaruose, kurie suteikia galimybę patobulinti užsienio kalbos žinias ir pažinti kitas kultūras, gali dalyvauti visi besidomintieji suaugusieji, gebantys bendrauti užsienio kalba.
Su Grundtvig seminarų ir kūrybinių dirbtuvių pasiūla galima susipažinti metiniame šios paprogramės kataloge, kuris yra laisvai prieinamas internete. Išsirinkus patikusią temą reikia kreiptis į rengėjus nurodytu adresu ir teirautis vietos renginyje, o gavus patvirtinimą - užpildyti formuliarą. ES finansavimas garantuoja, kad dalyviams atlyginamos kelionės išlaidos. Tiek formalumų - belieka laukti seminaro, kuriame kiekvienas europietis gali dalyvauti kartą per trejus metus.