Mažmožių dievas
Galerijoje tarsi sustojo laikas. Dvelkia ramybe. Ramybe, atsispindinčia kasdienybės akimirkose - Vasilijaus Ščiogolevo fotografijose. Vasilijus fotografija domėjosi jau mokykloje, tačiau aktyviai fotografuoja tik nuo 2003 metų: iš pradžių nedrąsius pirmuosius bandymus kaupė savo archyve, vėliau pradėjo dalintis nuotraukomis internetinėse fotografų bendruomenėse. Susidomėjo tradicine juodai balta fotografija ir juostine fototechnika.
"Nepakartojami atsitiktiniai pabraižymai kadruose, grūdelio faktūros žaismas... Šie nenuspėjami atsitiktinumo pėdsakai juostelėje nedavė ramybės ir traukė savo keista magija", - taip autorius kalba apie šią techniką.
Pasak fotomenininko Gyčio Skudžinsko - "stebėtojas, susidūręs su Vasilijaus Ščiogolevo fotografijomis yra priverstas pakeisti savo įprastines aplinkos suvokimo ir vertinimo nuostatas, nes autorius darbuose nuosekliai eksploatuoja regimybės ir neregimybės antipodus. Vasilijaus pasirinkta fotografinė strategija yra tiesiog pačios technikos duotybė, plačiai atverta diafragma išgrynina pasirinktą objektą, visą aplinką panardindama tirštoje migloje. Deja, mūsų akys ir smegenys veikia kaip pats greičiausias autofokusas pasaulyje, todėl kasdienybėje stebėdami aplinką mes tariamės matą visumą. Tuo tarpu Vasilijus sąmoningai ir kryptingai siekia neaprėpti visos aplinkos, iš jos išskirdamas tik ne pačius svarbiausius mažmožius. Tiems kasdienybės fragmentams fotografas skiria pagrindinį vaidmenį, visą aplinkinę informaciją palikdamas tik nuspėjamą. Štai čia ir iškyla paradoksali dilema, ar kasdien dairydamiesi, įsisavindami ir vertindami aplinką mes tikrai suvokiame jos visumą? Ar dažnai pastebime tą nereikšmingą, bet pasikartojantį pasaulio ritmą? Kaip ir kodėl nukreipiame žvilgsnį nuo didingų reginių ir godžiai ryjame smulkmenų metaforas? Deja, mūsų esamajame laike kasdienybė yra greitis ir kaip įmanoma daugiau informacijos. Vasilijus Ščiogolevas verčia mus sustoti ir bent keletą sekundžių įdėmiai pažvelgti čia pat į ne visada reikšmingą aplinką. Ir tai puikus prisiminimas, kad visumos pagrindą sudaro tik tie nedideli ir veik nepastebimi menkniekiai ir pasikartojantys kasdienybės ritualai."
Vasilijaus darbuose viskas, kas mus supa, tampa artefaktu, įkalintu objektyvo sferos plokštumoje. Galima stebėti tai, kas turėjo savo paskirtą trukmę - istoriją tarp naujos formos atsiradimo ir jos pabaigos. Kaip tirpstantis ledas, kuris niekada neištirps, kaip paukštis, kuris, suplasnojęs sparnais, niekada nepakils į dangų, kaip sapnas, kuris tapo realybe, kai mes jau nebegalime atsibusti...
Harmonija
Greta fotografijų salės spalvomis spindi ir savo pumpurą skleidžia menininkės Dalios Čistovaitės nutapytas lotoso žiedas. Šiai parodai jis pasirinktas neatsitiktinai - tai universalus gyvenimo, harmonijos, tyrumo simbolis. Dalios paveikslas skleidžia meilę ir begalinę širdies šilumą. Vasilijaus nuotraukos ir Dalios paveikslas vienoje parodoje dera savo gebėjimu įamžinti gyvenimo akimirkos stebuklą. Tai būties grožis ir trapumas dviejų žmonių akimis.
Parodą galima apžiūrėti iki rugpjūčio 30 dienos Girulių galerijoje, Šlaito g. 10 a.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą