Herkaus Manto pėdomis Lenkijoje

"Herkus Mantas Klaipėdoje nugalėjo Leniną, o Lenkijoje - popiežių Joną Paulių II", - juokavo žurnalistas, gidas, vertėjas Eugenijus Petruškevičius, perskaitęs straipsnį apie prūsų herojaus paminklą ir gatvę Klaipėdoje, publikuotą "Vakarų eksprese" praeitą savaitę.

Būtent E. Petruškevičiaus iniciatyva 1999 m. Lenkijoje, Kaminsko kaime, Gorowo Ilaweckie vaivadijoje, pagrindinė mokykla buvo pavadinta Herkaus Manto vardu. Pasak E. Petruškevičiaus, tuomet mokyklai buvo siūlomas ir popiežiaus vardas, tačiau jis nebuvo patvirtintas, ir tai liudija apie savitą šio Rytprūsių krašto identitetą.

Čia, kaip ir Klaipėdos krašte, po Antrojo pasaulinio karo beveik neliko autochtonų, visi gyventojai - atvykėliai iš Vilniaus krašto, Ukrainos, Gardino. Beveik pusė Herkaus Manto mokyklos moksleivių - ukrainiečių tautybės ir ne Romos katalikai, todėl suteikiant vardą mokyklai buvo pasirinktas prūsų sukilimo vado vardas.

Lietuvių delegacija Herkaus Manto muziejuje. Antra iš kairės muziejaus vadovė K. Necio, trečias - gidas E. Petruškevičius

Lenkų ir vokiečių istorikų duomenimis, 6 km nuo Kaminsko (buvusio Stablaukių) kaimo Herkus Mantas gimė, gyveno ir buvo nužudytas. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą apie tai liudijo toje vietoje buvusio kaimo Mantitten pavadinimas. Dabar kaimo neliko, neliko jokio ženklo, tačiau Gorowo Ilaweckie merė Božena Olszewska-Switaj tiki, kad dabartinė šiose istorinėse žemėse gyvenanti karta prikels tolimą praeitį ir pavers ją turizmo objektu. Pati merė jau brandina idėją, kaip įrengti turistinį pažintinį kelią "Herkaus Manto takais", miestelis intensyviai ruošiasi kitais metais vasario 9 d. vyksiančiai didžiulio istorinio mūšio su Napoleono kariuomene inscenizacijai.

Kiekvienais metais čia organizuojami moksleivių rašinių kūrybiniai konkursai, skirti Herkui Mantui, mokykloje įkurtame muziejuje kaupiami radiniai, knygos, viskas, kas susiję su Prūsijos istorija ir Herkaus Manto asmenybe.

Formaliai Gorowo Ilaweckie vaivadija priklauso Varmijos-Mozūrijos regionui, kuris visada buvo lenkiškas, Romos katalikų kraštas. Administracinis suskirstymas istorines prūsų - natangų, bartų, jotvingių žemes ištrynė iš žemėlapio, tačiau ne iš žmonių atminties

"Niekur kitur nėra tiek daug prūsų pilkapių, kiek mūsų Natangijos žemėje su nutekančiais vandenimis. Taip pat mūsų kraštas turtingas vokiškosios Prūsijos ir Romos katalikų vienuolių istoriniu kultūriniu palikimu. Pats kraštovaizdis, pilys ir bažnyčios mus verčia atsigręžti į praeitį, nes mūsų krašto istorija yra didžiausia vertybė ir unikalumas", - kalbėjo Herkaus Manto muziejaus, įkurto Herkaus Manto mokykloje, vadovė Krystyna Necio, pristatydama tarptautinę istorinę konferenciją "Prūsų istorija XII-XIII a.".

Konferencijoje, kuri vyko lapkričio 27 d., dalyvavo ir klaipėdiečių delegacija. Savo pranešimą pristatė istorikas, politologas Giedrius Petružis, buvo perskaitytas renginyje negalėjusio dalyvauti istoriko Marijaus Ščavinsko pranešimas. Vaikų ir jaunimo teatro "Aušra" vadovas Antanas Milinis ir Adomo Brako dailės mokyklos direktorė Violeta Beresnevičienė po konferencijos su mere B. Olszewska-Switaj aptarė tolimesnes Klaipėdos ir Gorowo Ilaweckie draugystės gaires, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl dalyvavimo bendrame kūrybiniame projekte "Sugrįžimas į Natangiją".

Jeigu šiam projektui bus suteiktas finansavimas, kitais metais A. Brako mokyklos moksleiviai, vaikų ir jaunimo teatro "Aušra" aktoriai bei Herkaus Manto mokyklos moksleiviai surengs bendrą kūrybinę-istorinę stovyklą buvusioje prūsų žemėje.