Rašytojos vardo premija vakar buvo įteikta ir Agluonėnuose, kur seniūnija ir vietos bendruomenė ją šiemet skyrė Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos pirmininkui Manfrydui Sprogiui.
"Gyvename keistu metu, kai klasikei pritrūksta vietos tautos dvasiniame panteone: jos literatūra nyksta iš mokyklinių programų, mūsų sąmonėje nelieka moralinių autoritetų, tik kriminaliniai, patikrintų vertybių vietoje lieka vienadieniai blizgučiai", - sakė rašytojas Juozas Šikšnelis, priminęs, jog ir I. Simonaitytės premija pernai buvo atsidūrusi ant išnykimo ribos.
Tada kaip iš dangaus atsirado filantropas, mecenatas UAB "Mūsų laikas" direktorius Rimantas Cibauskas. Ir premija tapo ne duokle poetei už knygą "Pasaulio krašte", bet pagarbiu nusilenkimu I. Simonaitytei.
Literatūrologas M. Šidlauskas juokavo, kad keturių poezijos knygų autorė savo kūrybos neskiedė vandeniu, todėl ir pakilo į I. Simonaitytės premijos laureatų kalnelį. Esą poetės įžvalgos apie meilę, gyvenimą ir mirtį veda į nuogą akistatą su savimi. Jos išryškintos egzistencinės būsenos yra sukrečiančios, ir byloja apie tai, kad tik tas mato būties svetingumą, kuris pamato, kokia ji iš tikrųjų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė E. Karnauskaitė sakė, kad jaučiasi be galo pagerbta, jaučianti itin žmogišką džiaugsmą, ir padėkojo visiems, atėjusiems į iškilmes pasidžiaugti ne tik jos kukliu laimėjimu, bet ir tuo, kad svarbiausia pamario krašto premija vėl tapo literatūrine.
"Moteriai būti menininke ar rašytoja nelengva, nes čia dažniausiai žaidžiama pagal griežtas vyriškas taisykles. Bet jos nebeegzistuoja, kai suvokiamas nebe "ego", bet pati poezija. Mes pasiduodame efemeriškos laimės siekimui, tačiau tikroji laimė yra dvasios harmonija ir gyvenimo prasmės ieškojimas", - sakė poetė.
Tuo pat metu vakar Agluonėnų kultūros namuose I. Simonaitytės premija buvo iškilmingai įteikta Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos pirmininkui M. Sprogiui už pastangas rūpinantis unikaliu Vanagų parapijos bažnytinių pastatų kompleksu, per jį įamžinant ir išsaugant I. Simonaitytės atminimą bei gyvą konfesinę krašto kultūrą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą