Klaipėdietis dailininkas Povilas Dirgėla taip pat nutarė prisidėti prie Klaipėdos šventės. Menininkų namuose atidaryta jo tapybos darbų paroda "Jūra", skirta Klaipėdos 750-mečiui.
Į antradienį surengtą naujosios ekspozicijos atidarymą sugužėjo gausus būrys meno mėgėjų. Pasižiūrėti Povilo Dirgėlos tapytų jūros vaizdų atėjo įvairi publika: ne tik menininkai, bet ir nemažai politikų - o pastaruosius parodose ne taip ir dažnai pamatysi.
P. Dirgėla sulaukė daug gražių sveikinimo žodžių. Tačiau bene originaliausiai skambėjo filosofo R. Kazlausko palyginimas: "Šios bangos - kaip neįtikėtinu būdu patenkintos gražuolės lūpos", - apie vieną iš darbų pasakė jis.
"Pirmą kartą tokį palyginimą išgirdau. Jei iškyla tokios asociacijos, vadinasi, paveikslas tikrai ko nors vertas", - malonų atsiliepimą apie parodos darbą prisimena P. Dirgėla.
Daugiausia dėmesio kūryboje marinistikai skiriantis dailininkas kviečia į maždaug prieš 1-2 metus sukurtų darbų parodą. "Skiriu parodą visiems, kuriems patinka mano darbai. Jei nepatinka - ką padarysi, bet jei patinka, man labai malonu", - sako jis.
- Ar nepabosta visada tapyti tą patį? Juk jūra daugmaž visad tokia pati, turbūt sunku surasti ką nors naujo...
- Na, kartais, kai labai noriu, nutapau ir ką nors kita. Bet jūrą tapyti nenusibosta. "Gaudai" jos nuotaikas, o tai labai smagu. Be galo sudėtinga, bet smagu. Jūrą tapyti mieliausia. Beje, tai labai gera "špargalkė" - tiesiog nuvažiuoji prie jūros ir pasižiūri, kaip ką daryti. Dėl to patogu gyventi Klaipėdoje (šypsosi. - Aut. past.).
- Tapote nuvažiavęs į pajūrį ar pasitelkiate atmintį?
- Ne, ne, tiesiogiai tapyti jūros neįmanoma, juk banga nepozuoja. Ji pakyla, nusileidžia, vėl pakyla...
- Ar jūs pats esate patenkintas šia paroda?
- Manau, kad ji nebloga. Pavyko. Aišku, čia tik mano nuomonė, nežinau, ką galvoja kiti.
Kaip manote, ar Klaipėdoje yra daug jūsų kūrybos mėgėjų?
- Na, nenoriu girtis (juokiasi. - Aut. past.), bet manau, kad man visai neblogai sekasi. Mano darbus pakankamai gerai perka, nesiskundžiu ir parodų lankytojų skaičiumi.
- Sakėte, kad paskutinę parodą surengėte maždaug prieš 2 metus. Senokai...
- Būtų sunku kasmet parodas organizuoti. Juk paveikslai negimsta kasdien. Mano darbai gimsta iš lėto. Per kiek laiko, tiksliai pasakyti neįmanoma, bet rimto darbo greičiau nei per mėnesį nesukursiu.
- Tačiau yra dailininkų, kurie per metus surengia po keletą parodų.
- Aišku, yra. Tai priklauso nuo žmogaus produktyvumo. Žinau, kad kai kurie dailininkai turi planą, pavyzdžiui, per dieną sukurti 3 paveikslus. Jei padariau - tvarkoj, nepadariau - vadinasi, plano neįvykdžiau...
Man neišeina tapyti bet kokiu metu, darbui reikia nusiteikti. Turi būti tam tikra nuotaika. Žodžiu, negaliu sušukti karo šūksnio ir pulti drobės (šypsosi. - Aut. past.).
- Tapyba, kiek žinau, ne vienintelis jūsų pragyvenimo šaltinis?
- Ne, turiu dar vieną darbą. Bet jis veikiau kaip hobis, nors yra pelningesnis už tapybą. Jam reikia kur kas mažiau laiko ir pastangų, bet pinigai - didesni.
- Sunku menininkams šiais laikais? Daugelis linkę skųstis...
- Sunkoka. Žmonės pinigų neturi, o tiems, kurie turi, menas nerūpi. Jiems labiau rūpi gera mašina, namas ir panašiai, o ne menas. Šiaip inteligentų sluoksnis šiuo metu Lietuvoje nėra pats turtingiausias. O kultūros dalykai vis dėlto labiausiai domina inteligentus.
- Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą