"Matyt, Dievas manyje tą sėklą sėjo nuo vaikystės; jau tada domėjausi aklųjų ir silpnaregių gyvenimu, dar nežinodama, kad jis taps ir mano gyvenimo dalimi", - sakė E. Jokužytė. Susimąstydavo, ar silpnaregiai moka piešti, ar pažįsta spalvas, ir prieš ketverius metus pradėjo mokytis Brailio rašto. Vedinai klausimų, kaip žmonės bendrauja šiais rašmenimis, perprasti kalbą nebuvo sudėtinga.
"Šiems žmonėms nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį iš tamsos pasaulio į mūsiškį. Tačiau patyrusi, kad pasaulį galima matyti ne tik akimis, bet ir širdimi, panorau parodyti visuomenei, jog akli ir silpnaregiai žmonės irgi stebina savo vaizduote. Susipažinau su nuo gimimo akla mergaite, kuri nulipdė skruzdėlytės su sparneliais skulptūrą, ji sakė, jog biologijos mokytoja pasakojo, kad būna ir tokių", - sakė E. Jokužytė.
Ji pagalvojo, kad šių vaikų darbus reikia parodyti daugybei žmonių, kurie kartais užsimerkia, nes nenori matyti šalia esančio žmogaus, kuriam reikia ištiesti pagalbos ranką.
Didžiulis darbas prasidėjo dar tada, kai klaipėdietė pradėjo bendrauti ir stebėti piešiančius bei lipdančius vaikus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre Vilniuje. Susipažino su pasišventusiais dailės ir technologijų mokytojais, su vaikais. Nepamiršo ir Klaipėdos regos ugdymo centro, iš jo taip pat pakvietė vaikus dalyvauti parodoje. Kadangi buvo labai daug gražių darbų, surengtos dvi parodos: viena - Vilniuje, minėtame ugdymo centre, kita pristatyta Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje. Pirmąsias dvi sausio savaites šią parodą galės pamatyti visi šalies moksleiviai, nes jiems tuo metu bus atostogos.
"Vaikai patys balsavo, atrinkdami trylika darbelių, kurie pateko į kalendorių. Tie vaikai, kurie silpnai mato, vedėsi bendraamžius, kurie visai nemato, jie lietė rankomis, čiupinėjo darbelius, ir žiūrint į juos akyse kaupėsi ašaros. Nes šie vaikai geriausiai žino, kas yra skausmas, užuojauta, pagalba, pagarba kitam, jie padeda silpnesniems žengti į gyvenimą", - sakė E. Jokužytė.
Pasak pokalbininkės, sipnaregių svajonės tokios pat, kaip ir kitų vaikų: viena mergaitė, sukūrusi balerinos statulėlę, svajoja būti balerina, kitas berniukas - kad mama nupirktų šuniuką, trečias norėtų išvažiuoti svetur, kur jam atsivertų geresnės galimybės tapti visaverčiu visuomenės nariu. Ir visi jie didžiausia gyvenimo dovana laiko gebėjimą kurti.
Kalendorius ypatingas ne tik tuo, kad yra iliustruotas aklųjų bei silpnaregių darbais, bet yra atspausdintas ir Brailio raštu. Ieškota galimybių išleisti leidinį, skirtą plačiajai visuomenei. Silpnaregiams vaikams suteikta galimybė susipažinti su reginčiųjų kalendoriumi. Jeigu leidinys sulauks susidomėjimo, bus pagalvota apie kitų metų naujo kalendoriaus leidimą, o svarbiausia - aklieji ir silpnaregiai vaikai vasarą turės galimybę pagyventi kūrybinėje stovykloje. Prie kai kurių kalendorių į pakuotę vaikai įdėjo ir jų pagamintą žaisliuką.
Kalendorių "Aš regiu širdimi" galima įsigyti ir internetu: www.spaustuve.lt ir www.kalendoriai.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą