Spektaklis
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto 35-ojo gimtadienio šventėje išsiskyrė III kurso režisūros ir vaidybos studentų spektaklis, sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus postmodernią priešistorinę komitragediją "Mamutienos valgytojai".
"Arūnas Staponas pasirinko statyt gan filosofišką, jaudinančią J. Marcinkevičiaus pjesę", - sakė kurso vadovas docentas Gediminas Šimkus, pripažinęs, jog iš pradžių aštuonetą studentų teko įtikinti ją vaidinti.
"Įdomiausia, jog aiškindamiesi kromanjoniečių ir neandertaliečių santykių peripetijas, supratome, kad tapti homo sapiens iki šių dienų nepavyko; tebesam karingi, pavydūs, todėl sufantazavom tokį savotišką finalą su žemaičiu", - sakė docentas.
Spektaklio apšvietimas, kostiumai, dekoracijos, muzika bei projekcija - taip pat buvo studenčiokų darbas. Būsimieji režisieriai savo kailiu patyrė, kad iškalt teoriją yra paprasčiau, negu vaidinti "gyvai".
Ir "Mamutienos valgytojų" žiūrovai, stebėdami vyksmą, kaifavo, atpažindami savo protėvius, kokie jie buvo prieš 40 000 metų; jų poreikius, mitybą, santykius.
Pjesės autorius sąžiningai ir šmaikščiai atskleidė seną kaip pasaulis tiesą: moteris - kaip ta žemė maitintoja. Ji kursto ugnį, stato namus ir net partempia mamutą - kai vyras užsiėmęs pasaulio tobulinimo idėja. Užtat jos nuosavybės jausmas - nepajudinamas.
Peržengę per save
Kolegų apibūdintas turįs ne tik švento naivumo, bet ir kitų galių kromanjonietis Arūnas Staponas dalijosi įspūdžiu: "Tikiu tuo, ką darau, o kitiems mano herojaus pasaulinė misija - tapti Žmogumi, gal atrodė nerimta ir juokinga. Aš ilgai galvojau, kaip tą personažą pasukt, kaip pats jausčiausi, tapęs prezidentu ar Anglijos karaliene, ir man padėjo tai, kad buvo ir dėstytojo diktato..."
Rasa Juzėnaitė, vaidinusi baisuoklę neandertalietę, kurios gentyje visi reikalai sprendžiami jėga, motiną ir žmoną, prisipažino: "Per spektaklį jaučiausi gerai, ir po jo pajutau džiaugsmą. O pradžia, rengiant ištraukas, buvo žiauri, mane tiesiog ištiko šokas. Visa atrodė tik pakvailiojimas, galvojant, kaip tai "suskelt", dramaturginėje medžiagoje neįžvelgiau tragedijos dvasios, - bet visa tai buvo iš idėjos nesupratimo, paviršutiniškumo ir anarchijos. Paskui pradėjome analizuoti pjesę, ji tapo iš tikro idėjinė, ir pajutau, kad tos motinos tragedija yra milžiniška!", - sakė Rasa. Fiziškai ji tikino jautusis gerai, organiškai, nors teko daug padirbėti, kad judesiai būtų kuo panašesni į homanoido.
Be teksto
Mikalojus Urbonas, suvaidinęs kromanjoniečio ir neandertalietės "mišrūną" sūnų, bailiuką, besistengiantį įtikti stipresniam, kad gautų gabalą mėsos, prisipažino, jog jam ėjosi sunkiai, nes teko beveik visą laiką būti scenoje tylint.
"Todėl reikėjo kažką veikti, kad perteikčiau personažo charakterį. Repeticijų metu buvo žiauriai nemalonu - roviausi plaukus, nes neturiu teksto. Sunku gi išreikšti save ne balsu. Bet paskui žiūrovai sakė, kad buvau savimi. O štai mano "sesei" Ievai Deksnytei premjeros metu tempiant sumedžiotą priešą ir švytruojant kuoka, trūko plaštakos sausgyslė, todėl ji aptarime nedalyvauja - yra ligoninėje".
"Na, rafinuotai, miesčioniškai kaunietei labai tiko būti necivilizuotai, - bičiuliškai juokėsi Tomas Jašinskas, vaidinęs pagrindinio herojaus brolį. - Kuo labiau galvojau apie savo vaidmenį, tuo sunkiau buvo jį atlikt, šnekėt ir tikėti tuo, ką sakai, kur tu esi, tikėti sukurtomis aplinkybėmis."
Į save - iš šalies
Žemaitį laukinį, po žūtbūtinio mūšio vienintelį išlikusį gyvą ir pasišovusį sunaikintą pasaulį globaliai atkurti menu, vaidinusį Žydrūną Ramoną spaudžiau pasamprotauti. Ar išvis šiuolaikiniam skubančiam žmogui reikalingas teatras? Kam jam tas papildomas dvasios krūvis - kontepliuoti tai, kas vyksta scenoje...
"Žmogus iš prigimties yra geras ir nesavanaudis. Jam rūpi išreikšti save kitiems, perteikti informaciją. Ne veltui sakoma, kad atėjęs pasijuokti iš aktoriaus, žmogus juokiasi iš savęs, ir verkia tikromis ašaromis, išgyvendamas savo skausmą ir savo vidinę dramą. Tai yra, ateina į teatrą į save pažiūrėt iš šalies. Teatras yra utopija ir jausmų sanatorija", - sakė Žydrūnas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą