Kuriamas tremties trilerio rašytojos muziejus

Ši­la­lės ra­jo­ne, Lau­ku­vo­je, ne­tru­kus du­ris tu­rė­tų at­ver­ti trem­ti­nės ra­šy­to­jos, gy­dy­to­jos bei di­si­den­tės Da­lios Grin­ke­vi­čiū­tės (1927-1987 m.) mu­zie­jus. Pa­dė­ti įam­žin­ti šios iš­skir­ti­nai skau­daus li­ki­mo mo­ters, ku­rią lais­va­sis pa­sau­lis, ma­tyt, daug ge­riau pa­žįs­ta nei gim­to­ji Lie­tu­va, at­mi­ni­mą im­asi Eu­ro­pos vie­ny­to­ju ti­tu­luo­ja­mo Kon­ra­do Ade­naue­rio fon­das, 120 pa­sau­lio ša­lių be­si­rū­pi­nan­tis vi­suo­me­nės po­li­ti­niu švie­ti­mu.

Iš­skir­ti­nio li­ki­mo moteris

D. Grin­ke­vi­čiū­tė – gy­dy­to­ja, gy­ve­nu­si Ši­la­lės ra­jo­ne, Lau­ku­vo­je ir, anot dau­gy­bės liu­di­ji­mų, su­ge­bė­da­vu­si iš­gy­dy­ti ko­le­gų „nu­ra­šy­tus“ li­go­nius. Ta­čiau dar iki tol, kol ta­po gy­dy­to­ja, šiai mo­te­riai te­ko du kar­tus pa­tir­ti trem­tį. Pir­mą sy­kį su tė­vais iš gim­to­jo Kau­no į Ja­ku­ti­jos šiau­rę D. Grin­ke­vi­čiū­tė bu­vo iš­trem­ta vos ke­tu­rio­li­kos. Su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės, drau­ge su ma­ma ji pa­bė­go iš trem­ties, slaps­tė­si. Ta­čiau ne­tru­kus bu­vo su­im­ta, įka­lin­ta ir vėl iš­trem­ta. Kaip iš­skir­ti­nai ga­biai mer­gi­nai jai trem­ty­je leis­ta stu­di­juo­ti me­di­ci­ną, moks­lus aukš­čiau­siais įver­ti­ni­mais bai­gė ji Kau­ne. Po stu­di­jų įsi­dar­bi­no Lau­ku­vos li­go­ni­nė­je. Gy­dy­to­ja kiek beį­ma­ny­da­ma rū­pi­no­si iš vi­sos Lie­tu­vos pas ją gy­dy­tis at­va­žiuo­jan­čių trem­ti­nių svei­ka­ta ir už­ra­ši­nė­jo jų at­si­mi­ni­mus.

D. Grin­ke­vi­čiū­tė bu­vo už­mez­gu­si ry­šius su Ru­si­jos di­si­den­tu aka­de­mi­ku And­re­ju­mi Sa­cha­ro­vu, o per jį – ir su įvai­rių ša­lių žmo­nė­mis, ku­riems rū­pė­jo pa­verg­tų tau­tų lais­vė. Jiems pa­de­dant, gū­džiu so­viet­me­čiu, 1979-ai­siais, Ru­si­jo­je slap­ta iš­ėjo šios gy­dy­to­jos par­ašy­ta kny­ga „Lie­tu­viai trem­ti­niai Ja­ku­ti­jo­je“, pa­sau­liui at­vė­ru­si akis tuo­met ma­žai kam ži­no­mais fak­tais apie mū­sų tau­tos oku­pa­ci­ją, trem­tį ir so­vie­ti­nę prie­spau­dą.

Lie­tu­vių kal­ba ši kny­ga, pa­va­din­ta "Lie­tu­viai prie Lap­te­vų jū­ros", iš­ėjo tik 1988-ai­siais, ne­tru­kus ji bu­vo iš­leis­ta ir vo­kie­čių bei ang­lų kal­bo­mis, pa­sau­ly­je su­lau­kė di­džiu­lio pa­si­se­ki­mo. „E­su at­krei­pu­si dė­me­sį, kad D. Grin­ke­vi­čiū­te daug la­biau nei lie­tu­viai do­mi­si Vo­kie­ti­jos, JAV bei ki­tų ša­lių žmo­nės. Tad dar ir dėl to, kad dau­giau pa­pa­sa­ko­tu­me apie šią mo­te­rį, pri­va­lo­me de­ra­mai įam­žin­ti jos at­mi­ni­mą“, - pa­brė­žė Ši­la­lės Vla­do Stat­ke­vi­čiaus mu­zie­jaus di­rek­to­rė So­ne­ta Būd­vy­tie­nė.

Bai­siau už trilerį

Pa­sak Ši­la­lės mu­zie­jaus va­do­vės, šio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė prieš pu­san­trų me­tų įsi­gi­jo na­mą Lau­ku­vo­je, ku­ria­me glau­dė­si sau­gu­mo per­se­kio­ja­ma, iš dar­bo bei tar­ny­bi­nio bu­to iš­mes­ta gy­dy­to­ja D. Grin­ke­vi­čiū­tė. Ta­me na­me par­ašy­ta ir po pa­sau­lį pa­skli­du­si jos kny­ga, ja­me bu­vo li­kę ne­ma­žai jos as­me­ni­nių daik­tų bei ra­šy­ti­nės me­džia­gos. Šiuo me­tu Ši­la­lės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės rū­pes­čiu par­eng­tas ra­šy­to­jos bei gy­dy­to­jos gy­ve­na­mo­jo na­mo pert­var­ky­mo pla­nas pa­vers­ti jį in­te­rak­ty­viu mu­zie­ju­mi. „Mu­zie­jus la­bai rei­ka­lin­gas jau­ni­mui, jį bū­ti­na vaiz­džiai su­pa­žin­din­ti su trem­ties is­to­ri­ja. Ją pa­teik­tu­me per gar­sios mū­sų kraš­to gy­dy­to­jos bei ko­vo­to­jos už tau­tos lais­vę li­ki­mą“, - LŽ sa­kė S. Bud­vy­tie­nė. Mu­zie­jaus va­do­vė pa­brė­žė, kad jau­ni­mo mėgs­ta­mi šių die­nų tri­le­riai var­gu ar pri­lyg­tų D. Grin­ke­vi­čiū­tės gy­ve­ni­mui.

Ši­la­lės ra­jo­no me­ras Jo­nas Gu­daus­kas LŽ sa­kė per va­do­va­vi­mo šiam ra­jo­nui lai­ką pa­dė­jęs ne­ma­žai pa­stan­gų D. Grin­ke­vi­čiū­tės at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Me­ras pa­sa­ko­jo, kad su šia ypa­tin­gų ga­bu­mų gy­dy­to­ja bei ne­įti­kė­ti­nos va­lios ir drą­sos mo­te­ri­mi su­si­pa­ži­no vos sep­ty­ne­rių. J. Gu­daus­kas pri­si­mi­nė, kaip tuo­met jo, su­sir­gu­sio plau­čių už­de­gi­mu, nie­kaip ne­ga­lė­jo iš­gy­dy­ti Ši­la­lės li­go­ni­nės gy­dy­to­jai, tad tė­vai slap­čia nu­ta­rė nu­vež­ti pas Lau­ku­vos gy­dy­to­ją D. Grin­ke­vi­čiū­tę. Be­je, dėl to, kad so­viet­me­čio vei­kė­jams ne­pa­ti­ko mo­ters pa­žiū­ros, jai ta­da bu­vo užd­raus­ta gy­dy­ti. „Vos grį­žus iš kon­sul­ta­ci­jos su gy­dy­to­ja, į na­mus pri­sis­ta­tė sau­gu­mie­čiai. Jie ir ma­ne, sep­tyn­me­tį, ėmė kvos­ti, ką mums, lan­kan­tis Lau­ku­vo­je, kal­bė­jo ši mo­te­ris“, - pri­si­mi­nė me­ras. J. Gu­daus­kas pa­brė­žė, kad jei ne šis vi­zi­tas pas gy­dy­to­ją, jis gal­būt ne­bū­tų pa­ju­tęs vi­sų so­vie­ti­nės ti­kro­vės, ku­rio­je žmo­gus bu­vo nie­kas ir ku­rio­je vi­si tu­rė­jo net mąs­ty­ti kaip lie­pia­ma, bai­su­mų.

Pa­ža­das jau yra

Steng­da­ma­sis, kad so­vie­ti­nės ti­kro­vės siau­bo ne­re­gė­ju­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis per D. Grin­ke­vi­čiū­tės gy­ve­ni­mą ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti su šiais bai­su­mais, J. Gu­daus­kas tei­gia su­tel­kęs Ši­la­lės ra­jo­no ta­ry­bą, o ši sky­rė 30 tūkst. li­tų iš pri­va­taus as­mens iš­pirk­ti na­mą, ku­ria­me gy­ve­no mo­te­ris. Pa­gal pro­jek­tą jį pri­tai­ky­ti mu­zie­jui kai­nuo­tų 600 tūkst. li­tų.

Anks­tes­nė, And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma, Vy­riau­sy­bė, bu­vo sky­ru­si da­lį mu­zie­jui įkur­ti rei­ka­lin­gų pi­ni­gų, ta­čiau jų ne­pa­ka­ko ir nu­tar­ta jų ne­bein­ves­tuo­ti į sta­ty­bas. Me­ras pa­si­džiau­gė, kad ne­se­niai na­mą, ku­ria­me pla­nuo­ja­ma steig­ti D. Grin­ke­vi­čiū­tės mu­zie­jų, sa­vo ini­cia­ty­va ap­lan­kė Eu­ro­pos vie­ny­to­ju va­di­na­mo Kon­ra­do Ade­naue­rio fon­do, be­si­rū­pi­nan­čio de­mo­kra­ti­nė­mis ver­ty­bė­mis, va­do­vas Lie­tu­vai, Lat­vi­jai bei Skan­di­na­vi­jos ša­lims Nor­ber­tas Beck­man­nas Dier­kes ir pa­ža­dė­jo par­amą mu­zie­jui įkur­ti. „Šio fon­do at­sto­vams D. Grin­ke­vi­čiū­tė ži­no­ma. Bū­ti­na, kad ji tap­tų ži­no­ma ir mums“, - tei­gė me­ras J. Gu­daus­kas.