"Laimėjimai tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose - tai nuosaikus, kruopštus darbas. Rezultatai nepasiekiami batutos mostelėjimu, reikia praleisti daug valandų repeticijose. Berniukai ne tik dainuoja, bet ir groja muzikos instrumentu, kai kurie - labai gerai. Pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, dvasinis ugdymas yra lyg katedros statymas žmonių sielose. Ugdydami mažuosius "gintarėlius" lyg dedame tam pamatus", - sakė mokyklos vadovas Romualdas Garuckas.
Grįžta suaugę vyrai
Kolektyvas džiaugiasi, kad nemaža dalis baigusių mokyklą, suaugusių vyrų ateina dainuoti į tą patį chorą vyrų grupėje. Net išėjęs į platesnius vandenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, pagrindinis jaunosios kartos tenoras Audrius Rubežius, kuriam jau nuo 8 metų buvo patikima "Gintarėlyje" dainuoti solo partijas, ir jo kolega Viktoras Gerasimovas randa laiko atvažiuoti į bet kokį koncertą ar vykti į kelionę. Tad mokytojai mano įskiepiję ne tik meilę, bet ir prisirišimą prie Jeronimo Kačinsko mokyklos.
Minėtieji ugdytiniai dainuoja koncertuose, kuriuos rengia žymiausi šalies meno kolektyvai: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas), Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Saulius Sondeckis). Kūrybiniais partneriais tampa Irena Milkevičiūtė, Sigutė Stonytė, Inesa Linaburgytė, Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, be kurių jau neįsivaizduojamas kūrybinis gyvenimas.
TIKSLAS. "Buvęs choro "Gintarėlis" vadovas J. Kubilius buvo artimas muzikai visa siela ir meno pojūčiu. Toks energijos švytėjimas, jog vos pakeldavo rankas, nuvesdavo į tolimas erdves. Tačiau turime ir be jo judėti į priekį", - sakė (iš kairės) chormeisteriai Marius Lingvenis, Žydrė Sinkevičiūtė, Darius Povilionis, koncertmeisterė Eglė Bandzevičienė, chormeisteris Petras Mikutis, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos direktorius Romualdas Garuckas.
"Berniukai linkę prie sporto, tad juos reikia uždegti meile muzikai. Tikimės, kad baigę mokyklą jie išeina geresni, turtingesni. Kasmet išleidžiame apie 13-15 "gintarėlių". Pas mus žmogiškojo balso subtilybių prieš daugelį metų mokėsi leidyklos ir spaustuvės vadovas Saulius Jokužys, dabartinis Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, finansų analitikas Gitanas Nausėda, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Dainius Numgaudis", - su pasididžiavimu kalbėjo R. Garuckas.
Atrakinti muziką
"Likimas taip sudėliojo, kad man reikia dirbti kolektyve, kuriame aš pats užaugau. Įspūdis buvo kiekviena repeticija ir kiekvienas koncertas. Tai buvo gyvenimo mokykla, tolerancija, pagarba vienas kitam. Muzika iš didžiosios raidės. Manau, kad tai yra pagrindiniai dalykai augančiam žmogui, geriausios pamokos", - sakė dabartinis choro vadovas Tomas Ambrozaitis, vadovaujantis ir Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui "Polifonija".
Jis pasakojo, kad anksti iš gyvenimo išėjęs buvęs choro vadovas Juozas Kubilius visiems "gintarėliams" buvo kaip tėvas. Tad kol jie bus gyvi, tol šis šviesuolis bus gyvas jų širdyse. Vadovas rūpindavosi, kodėl vaikas atėjo liūdnas ar pavargęs, nešvariais drabužiais, aplankydavo jo tėvus.
"Ką man reiškia būti choro vadovu? Į šį sunkų klausimą gal atsakysiu po kokių dešimties metų. Vienas dalykas yra dainuoti chore ir užaugti jame, apsilankyti, susitikti su mokytojais, ir visai kitas - būti vadovu. Berniukai ilgai prisimins J. Kubilių ir aš tikrai nesistengsiu perlaužti jų į savo pusę, bet kaip jis tarnavo muzikai, tokia ir mano vienintelė tarnystė. Svarbu, kad berniukai, dainuojantys "Gintarėlyje", užaugtų dori, geri vyrai ir savo vaikus auklėtų ta dvasia, kuria mes esame užauginti. Laikas yra toks, koks yra, ir berniukai yra kitokie: galbūt impulsyvesni, sunkiau juos įtraukti į kūrinio nuotaiką, bet manau, kad tai yra ne jų, o vadovo problema. Jau yra mokykla, aš pradedu nuo nulio, ieškau, kaip su jais rasti bendrą kalbą, kaip atrakinti muziką", - sakė T. Ambrozaitis.
ATMINIMAS. Buvęs choro vadovas Juozas Kubilius mažiesiems dainininkams buvo jautrus kaip tikras tėvas.
Pasak vadovo, "Gintarėlis" išsiskiria iš kitų šalies berniukų chorų. Kolektyvas yra labiausiai į Vakarus nutolusiame Lietuvos taške. Geografiniai dalykai esą lemia ir skambesį, ir vokalą. Jam atrodo, kad vilniečiai ir kauniečiai berniukai yra labiau sumiestėję, kosmopolitiškesni, o klaipėdiečiai tebėra sklidini šviesos, dvasios laisvumo, nes esame žmonės prie jūros.
Draugai - visame pasaulyje
"Gintarėlio" repertuaras - nuo bažnytinės muzikos, klasikos, lietuvių kompozitorių kūrinių iki liaudies dainų. Kolektyvas yra nuolatinis respublikinių švenčių dalyvis, 2002 m. pelnė nominaciją "Ryškiausia Lietuvos žvaigždė" ir "Aukso paukštę".
Choras koncertavo Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje. Skynė pergales tarptautiniuose konkursuose: 1991 m. Cantonigros (Ispanija) laimėta III vieta, 1995 m. Nantes (Prancūzija) tapo diplomantais, 2001 m. Europos jaunimo chorų konkurse - laureatais, 2012 m. - Lecco (Italija) vykusiame konkurse pelnė II vietą. Visų aplankytų miestų ir konkursuose patirtų įspūdžių bei pamokų nesurašysi į jaučio odą. Maloniausia, jog choras gastrolių metu užsienio šalyse gyvena šeimų namuose, vėliau sulaukia svečių savosiose.
Viename iš jubiliejinių koncertų laukiamas Halės miesto berniukų choras "Stadsingerchor". Šio Vokietijos kolektyvo šaknys siekia net XII amžių. Nuo 1116 m. Augustiniečių vienuolyno ordino choro mokiniai privalėjo Halės bažnyčioje giedoti mišiose, 1531 m. kardinolas Albrechtas von Brandenburgas įpareigojo chorą giedoti Arkikatedroje. Iki šių dienų kolektyve, kuriam vadovauja Frankas-Stefenas Elsteris (Frank-Steffen Elster), puoselėjama bažnytinė chorinė muzika.
Chormeisterė Žydrė Sinkevičiūtė sakė, jog išlavinta ausimi iškart atpažinsi italų ir norvegų dainavimą, o lietuviško balso skambesys turi savų atpažįstamų ypatumų. Draugų užsienyje atsiliepimai apie chorą labai geri. Kol kitų šalių kolegos buvo nesusipažinę su "gintarėliais", kaip patys pripažįsta, pasitikdavo juos atsargiai, o išlydėdavo kaip geriausius draugus. Kartais ir vaikų tėveliai į savo atžalų susižavėjimą dainavimu žiūri skeptiškai, bet pamatę, kaip vaikai prisiriša prie kolektyvo, kaip žiba jų akys, džiaugiasi, palaiko juos, ir tampa uoliais koncertų lankytojais.
NAUJA PRADŽIA. "Tarnauti muzikai yra vienintelė mano tarnystė, ir stengiuosi muziką atverti berniukams, auklėti juos ta dvasia, kuria auklėjo mus", - sakė dabartinis choro vadovas Tomas Ambrozaitis.
"Dainavimas priklauso ir nuo choro vizijos, tradicijų, vadovo skonio. Sutramdyti berniukus - tai menas ir mokslas. Reikia daug kantrybės, negali tiems, kurie susidraugauja su daina, taikyti nusistovėjusios metodikos. Gal išėjusieji iš mokyklos kurį laiką nedainuoja, bet ateina, kai būna sujudimas ar jubiliejinis koncertas. Choro senjorai kalba, kaip būtų gerai susiburti šiais laikais, tačiau visi užsiėmę, sunku suderinti laiką. Vilniuje yra susibūręs "Ąžuolų" choras. Chorinis menas nueitų į užmarštį, ir tik jaunų ir vyresnio amžiaus entuziastų dėka skamba chorinė muzika, ne "popsas". Dainavimas yra bendrystė, o kai klausaisi koncerto, tai esi tarsi priešingoje barikadų pusėje. Todėl norėtųsi daugiau bendravimo su sale, padainavimo kartu", - sakė Ž. Sinkevičiūtė.
1963 m. žinomas chorvedys Rimantas Zdanevičius Klaipėdoje įkūrė berniukų chorą. 1966 m. jam suteiktas "Gintarėlio" vardas. Vėliau jam vadovavo Nelė Gricienė, Albertas Rožė, Juozas Kubilius. Ilgainiui kolektyvas išaugo į berniukų ir jaunuolių chorą. 1970 m. Klaipėdoje buvo įkurta II vaikų muzikos mokykla, 1995 m. pavadinta Jeronimo Kačinsko vardu. Čia atidarytas chorinio dainavimo skyrius, choristai pradėjo mokytis solfedžio, muzikos istorijos, fortepijono, chorinio dirigavimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą