"Mokslinio leidinio "Archeologia Baltica/6" pripažinimas gražiausia metų knyga man buvo netikėtas, tačiau džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į knygą kaip į kultūros reiškinį", - sako Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė, knygą lyginanti su skulptūra, vidury miesto stovėsiančia ir jį garsinsiančia gal ir šimtmečius.
Lolita Zemlienė sutinka su S. Cveigo mintimi, jog knyga - bet kokio pažinimo alfa ir omega, kiekvieno mokslo pradžių pradžia, ir pastebi, jog studentai ir mokslininkai iš interneto tik renka informaciją, tačiau mokosi - iš knygų. Ir prisipažįsta, jog knygų leidybą laiko misija, nacionalinės kultūros dalimi.
Ar prieš rinkdamasi konkurencingą leidybos verslą, kuris lyginamas su žirgų lenktynėmis, turėjote kitų alternatyvų?
Mūsų knygos - rimtos, skirtos labai siauram skaitytojų ratui, ir nepretenduojame į populiariausios leidyklos vardą. Gal kartais nupirks mūsų išleistos knygos vos porą egzempliorių, bibliotekoje jos ieškos saujelė skaitytojų, bet jiems ji bus labai reikalinga. Konkurencija nėra baisi, jeigu randi savo nišą ir paskirtį, tad visi klaipėdiečiai leidėjai yra mūsų draugai ir partneriai. Nėra vietos pavydui nei lenktynėms.
Iš tikro nėra tokios specialybės kaip leidėjo, jis vadovauja kitiems savo srities profesionalams - redaktoriams, maketuotojams, dailininkams, marketingui. Dabar Vilniaus universitete atsirado leidybos ir reklamos bakalauro studijos, o aš šioje kalvėje esu baigusi matematikos studijas.
Beje, mūsų akademinių leidyklų vadovų dauguma yra arba matematikai, arba informatikai. Tokia leidyba yra ypatinga, reikalauja tikslumo, solidumo, išmanymo - tai ne romaną sumaketuoti, nes iškart kyla daug visokių techninių problemų, yra tam tikros mokslinės leidybos taisyklės. Bet kuris knygų specialistas pasakys, jog tai - sudėtingiausia leidybos sritis, tad net mūsų maketuotojai yra ne dizaineriai, o baigę tiksliuosius mokslus.
Tad leidyklos veiklos nedrumsčia skandalai, nevyksta "perkamų autorių" medžioklė, jiems suvaldyti nereikia geležinės rankos...
Na, mūsų autoriai - neužgeria, ne bohema, bet mokslininkai yra lygiai tokie pat kūrėjai, - juokiasi ponia Lolita. - Kiek stebėjau juos iš šalies, jie turi itin gerą bruožą - yra gan racionalūs žmonės, tačiau jie yra labai užsiėmę. Ir taip pat vėluoja, kartais būna išsiblaškę, neatneša rankraščio laiku, mes jiems skambiname ir rašome gražius laiškus. Mūsų autoriai yra savo srities fanatai ir profesionalai, tačiau susidūrus su jais leidykloje, iškyla visokių problemų. Bet mes mylim visus savo autorius ir atleidžiam mažas silpnybes. O kai jiems reikia knygos greitai - jie gauna ją.
Ar nepavydit kolegei iš "Tyto albos" leidyklos, Lolitai Varanavičienei, to, kad ją "rengia" pats Juozas Statkevičius ir ji vaikšto į pobūvius su pasaulinio garso literatais?
Man tai nėra gyvenimo esmė, o vakarėliai, susitikimai, pristatymai, autorių sveikinimai jubiliejų proga yra mano darbo dalis. Tai ana Lolita turi atrodyti taip, kaip atrodo. Man patys šauniausi vakarėliai būna pas draugę virtuvėje, kai susirenka bičiuliai ir kalbamės apie viską.
Kokią neprivalomą knygą esate suskaičiusi iki skutų?
Pati geriausia man - J. Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai". Ją vis išsitraukiu, kai būna jau visai blogai, jaučiuosi darbų nuvaryta. Kai sūnus mokėsi aštuntoje klasėje, buvo visiškai ją suskaitęs, ir vos atsiversdavau kokį puslapį, jis išpyškindavo kokią istoriją atmintinai. Norėčiau Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą" perskaityti originalo kalba, ten pamatiniai dalykai, kuriuos sunku išgyventi. O šiaip, kaip vienas bičiulis sakė, žmogus iki trisdešimties metų skaito, o paskui - tik perskaitinėja tą patį.
Apie grožinę literatūrą turiu savą supratimą, ir kai kurios knygos gal yra geros tik man - tikrai nežinočiau, kas patinka žmonėms ir kurį romaną reikėtų išleist didžiausiu tiražu. D. Brauno "Da Vinčio kodas" man atrodo itin prasta knyga.
Ar užtenka laiko draugams ir pomėgiams? Karjeros moterims meilė kaip ir nereikalinga...
Mano pomėgis yra darbas, megzdavau tik tada, kai vaikai buvo maži ir daug ko nebuvo pirkti. Dirbu ilgai, kartais ir šeštadieniais, tad laiką norisi išnaudoti sportui, idant atlaikyčiau krūvius. O kartais mėgstu pažiūrėt kokį kvailą detektyvinį filmą ar melodramą. Tačiau draugams man laiko visada užtenka, galiu dėl jų mesti viską ir išlėkti į Vilnių.
Na, o atsisakyti meilės yra beprotybė. Aš niekad netikiu nė vienu žmogumi ir ypač moterimi, kuri sako, kad jai nereikia meilės, tai apsigavimas. Ir vyrų yra normalių, kuriems reikia draugės, o ne jiems pasišventusios. Taigi džiaugiuosi gyvenimu.
Darbas suvedė su proto bokštais, kurių draugyste galite didžiuotis?
Šiaip labai įdomu dirbti su universiteto autoriais, ir unikalių, gerų žmonių sąrašas būtų labai ilgas. Gerbiu bet kokį žmogų, kuris gerai atlieka savo darbą, pradedant valytoja. Mano draugės yra iš mokyklos laikų, kitoms neturėčiau laiko, ir nežinau, ar kai kurie artimi draugai su manimi sveikinsis, kai nebebūsiu leidyklos direktorė.
Kurią jūsų leidyklos išleistą knygą laikytumėt prabangiausia, unikaliausia?
Turime puikų dailininką Algį Kliševičių, jo sukurti viršeliai atspindi knygos dvasią, tačiau niekada nekuriame jų, nepasitarę su autoriais. Lietuva dar negali pasigirti knygų leidybos kultūra, kaip, tarkime, Vokietijos leidyklos, turinčios 500 metų tradicijas, ten išspausdintas ir Mažvydo "Katekizmas". Tačiau, kai turime pinigų, stengiamės sugalvoti visokių įdomybių.
Geriausiai perka mažytes knygutes po du litus, metodinius patarimus, o mūsų gražiausioji knyga išleista 150 egzempliorių, ir yra įdomi tik specialistams. Man labai miela yra Elenos Matulionienės knyga "Klaipėdos krašto drabužiai" - ji išpirkta per kelis mėnesius. Savo skaitytoją per trumpiausią laiką surado ir Rimanto Balsio knyga "Apie lietuvių ir prūsų dievus, deives, dvasias. Nuo apeigų iki prietarų". Didžiąją šios knygos tiražo dalį ir penketą kitų savo leidyklos knygų atidavėme Lietuvos tūkstantmečio knygos konkurso direkcijai.
Kuri knyga - ta unikaliausia, niekad negali pasakyti, nes galbūt tuose dalykuose ir mokslo srityse, apie kuriuos mes nelabai nusimanom, ir yra didžių atradimų. Ir gal po dešimtmečio ta "nematomiausia" knyga, iš pažiūros neišraiškinga, bet pareikalavusi iš mūsų daug darbo ir pastangų, bus laikoma didžiausia vertybe, - šypsosi leidėja.
Na, o ar išskiskiriame iš kitų šalies universitetinių leidyklų?
Pasigirsiu, kad neseniai Vilniuje vykusioje knygų mugėje sulaukėme didelio skaitytojų susidomėjimo, kuris atperka viską. Nė vienas šalies universitetų neturi tokios įvairovės - tai yra menų, gamtos - matematikos mokslų, pedagogikos, inžinerijos fakultetų, tų, kuriuose dėstomos "jūrinės" disciplinos. Ir mes vieninteliai iš universitetų spausdiname natas, originalius muzikos kūrinius ir muzikologijos darbus.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą