Kaip nusprendėte dalyvauti Kijeve vykusiame monospektaklių festivalyje?
Mes buvome pakviesti festivalio direktorės ir akademinio teatro "Koleso" vadovės Irinos Kliščevskos.
Tarptautinio teatro institutas Paryžiuje (UNESCO) organizuoja Monodramos forumą, kuris sukūrė tikrą monospektaklių festivalių tinklą. Jam priklauso ir Visagine vykstantis "Atspindys", kuriame dalyvaujame ir mes. Turbūt čia mus ir pastebėjo. Juk šie "monomafijos" nariai vieni kitus pažįsta, vieni kitus lanko. Taip, matyt, ir gauna vieni kitų rekomendacijas.
Klausimų, ar dalyvauti festivalyje "Vidlunnya", net nekilo. Tiesiog būta keblumų dėl didelio Augustės užimtumo - juk ji, kartu su visu trečiu LMTA aktorių kursu, vaidina pas Oskarą Koršunovą "Jelizavetoj Bam", taip pat universitete tuo metu prasidėjo egzaminų sesija.
Jūsų spektaklis laimėjo grand prix. Ar tikėjotės laimėti pagrindinį prizą?
Mes pasirodėme pirmieji, tad apie apdovanojimus tuomet tikrai negalvojome. Tačiau pajutome, kaip šiltai žiūrovai priėmė mūsų spektaklį. Todėl buvo aišku, kad pasirodėme gerai. Po spektaklio, kai susitvarkėm, nusileidom į kiemą, kuriame vyko atidarymo furšetas, visi padėjo taures ir mus apipylė ovacijomis. Kaip supratau, tokia dėmesio išraiška po kiekvieno spektaklio skirta visiems tik ką pasirodžiusiems atlikėjams, tačiau mes pajutome išskirtinį dėmesį.
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad apdovanojimai mums nieko nereiškia. Man tai - lyg savo galimybių patikrinimas ar įrodymas, kad einame teisingu keliu bei tikslingai siekiame tikslų. Po spektaklio "Sudie, derintojau" premjeros girdėjome daug įvairių nuomonių. Todėl toks palankus įvertinimas festivalyje mums yra labai svarbus būtent dėl to, kad jį vertino Ukrainoje žinomi teatro specialistai, kritikai, teatro pedagogai, žurnalistai - žmonės, kurių nuomonė yra svarbi, svari ir maksimaliai objektyvi. Ir jeigu jie, nemokėdami kalbos, tik perskaitę aprašymą programėlėje ir matydami aktorę scenoje, suprato ir įvertino mūsų su Auguste darbą - tai mums yra didžiausias komplimentas.
Minėjote, kad surinktos lėšos yra naudojamos kilniems tikslams?
Visi festivalio spektakliai, kurie vyko penkiose sceninėse aikštelėse, buvo nemokami, tačiau buvo renkamos lėšos vaikams ir kariams, kovojantiems mūšiuose Rytų Ukrainoje.
Kaip vertinate kitus dalyvius?
Kadangi nemačiau visų spektaklių, sunku vertinti kontekstą. Todėl telieka pasikliauti kolegų nuomone ir straipsniais, kuriuos gauname iš festivalio kuratorės Iljinos Gensickajos.
Kalbant apie kitus festivalio dalyvius, vien vardai ir nuopelnai skamba įspūdingai. Kaip antai nusipelnęs Rusijos artistas, žymi Ukrainos kultūros veikėja, Petro Mironovo spektaklis pagal poeto V. Stuso kūrybą ir biografiją - tikras senojo stanislavskinio teatro pavyzdys, kuriame matoma ištisinė siužetinė linija, balso pastatymas, gestų taupumas. Gal jaunimas pasakytų, kad tai - anachronizmas, bet "amato valdymo" prasme tuo nesižavėt tiesiog neįmanoma.
Šiaip daugiausia klausimų kelia paties monospektaklio, kaip žanro, supratimas. Pajutome, kad daugeliui net ir garsių aktorių tai yra dar vienas saviraiškos būdas, kadangi jie patys kuria dramaturginę medžiagą, dažnai naudodami biografinius motyvus, ir patys režisuoja. Todėl čia nuolat juntama režisūrinio matymo bei sprendimų stoka.
Galbūt dėl režisūros bei meistriškos Augustės vaidybos šis darbas ir buvo įvertintas geriausiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą