Nuo 1924 metų Lietuvoje vyksta Dainų šventės, o 1988-1991 m. periodas vadintas dainuojančia revoliucija, mat pasauliui žinią apie Nepriklausomybės siekimą lietuviai skleidė demonstracijose, mitinguose dainuodami patriotines bei liaudies dainas. Jau gerą dešimtmetį Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradicija bei simbolika yra pripažinta žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tačiau gimtosios kalbos puoselėtojai nerimauja, ar pajėgsime išsaugoti šias tradicijas.
Lapkritį Kaune vykusioje konferencijoje, skirtoje Dainų šventėms aptarti, maestro Petras Bingelis pabrėžė, kad vaikai mokyklose jau nebedainuoja.
"Šiandien mišrių vaikų chorų beveik nėra, mokyklose vaikai nebedainuoja. Jeigu vaikai nedainuos, tai Lietuva taip pat nedainuos. Ir mes tuojau liksime prie išnykimo ribos. Todėl, kad liaudies dainoje, kuri mus visą laiką vienijo ir kurioje yra ne tik melodija, ne tik harmonija, joje yra tautos dvasia", - naujienų agentūrai BNS tuomet sakė P. Bingelis.
Apskritai dainuojančių žmonių Lietuvoje yra nemažai, tačiau lietuvių liaudies, patriotinės dainos daugiausia skamba tik šalį reprezentuojančiuose renginiuose, o daug jaunų atlikėjų bei grupių apskritai mieliau renkasi dainuoti kūrinius užsienio kalbomis.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą