"Menas - prabangi investicija"

Pasak Meno rinkos agentūros vadovės, pasauliniuose aukcionuose galima rasti litvakų ir Prano Domšaičio (1880-1965 m.) kūrinių. Pastarasis faktas nėra paslaptis Klaipėdoje veikiančios Prano Domšaičio galerijos vedėjai menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei.

Investuojant į meną - mados kriterijai neegzistuoja. Pasak A. Baroti, Klaipėdoje verta paieškoti ankstyvųjų maestro Algirdo Taurinsko tapybos kūrinių

"Prano Domšaičio kūryba yra vertinama todėl, kad joje susijungia Vokietijos ir Pietų Afrikos Respublikos modernaus meno kryptys. Seku, kokie P. Domšaičio kūriniai parduodami pasaulio aukcionuose, tačiau kol kas nemačiau tokio, kokį būtų verta pirkti norint papildyti mūsų galerijoje eksponuojamą neįkainojamos vertės 665 kūrinių nuolatinę šio dailininko parodą. Aukcionuose parduodami tų pačių laikotarpių ir tomis pačiomis technikomis atlikti P. Domšaičio kūriniai, kokių analogus mes turime. Muziejus galbūt svarstytų galimybę įsigyti P. Domšaičio darbų iš prieškarinio laikotarpio, kurį dailininkas praleido Vokietijoje", - kalbėjo K. Jokubavičienė.

Menotyrininkė sakė nežinanti, kokias sumas meno pirkėjai kloja už P. Domšaičio paveikslus pasaulyje, tačiau tikino, jog Vilniuje esančioje Mažojoje galerijoje parduodamų P. Domšaičio 3 kūrinių kainos svyruoja nuo 3 iki 10 tūkstančių litų.

Internete pavyko aptikti naujausią informaciją, jog šių metų rugsėjo 9 d. Londone vykusiame aukcione trys P. Domšaičio kūriniai įvertinti: "Sunbathers" ("Besikaitinantys saulėje") - 'a33,500 75, "Figures in an African landscape" ("Figūros Afrikos kraštovaizdyje") - 'a33,200 76, "Horse and rider" ("Arklys ir raitelis") 'a3900.

Tiesa, pasaulio aukcionuose Mažojoje Lietuvoje gimęs ir Lietuvos pilietybę turėjęs dailininkas P. Domšaitis dažniausiai pristatomas kaip Pietų Afrikos Respublikos menininkas.

Kada Klaipėdos menininkų kūriniai atsiras pasaulio ir neseniai pradėtuose organizuoti Lietuvos meno aukcionuose, kokios meno rinkos tendencijos Klaipėdoje, paprašėme pakomentuoti Baroti galerijos direktorę Andželiką Baroti.

Ar egzistuoja Klaipėdoje meno rinka? Kokia ji?

Klaipėdoje meno rinka egzistuoja vien todėl, kad yra meno galerijos. Kitas klausimas, ar yra poreikis menui? Lyginant su Vilniumi mūsų mieste jis žymiai mažesnis. Dailininkai sostinėje pastaruoju metu labai atsigavę. Jų darbai turi poreikį. Klaipėdoje ryškaus pokyčio meno rinkoje nejuntame.

Žinoma, meno kūrinys - ne auksinė grandinėlė ar sabalo kailiniai, kuriais gali bet kas pasipuošti. Įsigyti vertingą meno kūrinį reikia tam tikro išprusimo. Nesakau, kad Klaipėdoje verslininkai yra mažesnio rango ar mažiau išprusę. Jų čia tiesiog mažiau. Nėra diplomatinio korpuso, užsieniečių.

P. DOMŠAIČIO pastelė "Jauna mergaitė" - vienas iš šiuo metu aukcionuose siūlomų P. Domšaičio kūrinių

Vis dėlto reikia pasakyti, kad anksčiau mūsų biuruose kabėdavo kalendoriai ar šiaip kokie plakatėliai, o dabar jau atsiranda meno kūrinių.

Ar yra Klaipėdoje sąmoningų investuotojų, kurie perka meno kūrinius ne namams, biurams papuošti, o tikėdamiesi grąžos?

Tai žinomi mūsų kolekcininkai Edmundas Kolakauskas, Bronius Gražys. Jie turi labai rimtas kolekcijas. Iš tiesų, net ir kolekcininkai renka meno kūrinius ne todėl, kad tikisi iš to padaryti verslą, o daugiau iš meilės menui. Investicijos į meną įdomumas yra įsigyti pigiai meno kūrinį, kurio vertė ateityje išaugs, ir tuo kūriniu džiaugsiesi pats ir galbūt ateities kartos. Tai ir dvasinis, ir materialinis investavimas. Prieš dešimt metų Jono Švažo paveikslai kainavo keletą tūkstančių, o dabar - kelias dešimtis ir net šimtus tūkstančių.

Kaip yra nustatoma meno vertė?

Į galeriją meno kūrinius atiduodantys menininkai mums patys pasako kainą. O jų kainą formuoja daugelis dalykų. Svarbiausias - autoriaus vardas. Kuo dailininkas geriau žinomas, kuo daugiau pasaulinių galerijų, muziejų yra eksponuoti jo darbai - tuo kaina didesnė.

Galerijos tikslas surasti, įžvelgti žvaigždę kuo anksčiau, kol dar tas menininkas nėra labai žinomas, ir pradėti bendradarbiauti su juo.

Visgi dauguma Baroti galerijos autorių yra žinomi menininkai?

Šiandien žinomi. Tada, kai galerija pradėjo savo veiklą, jie nebuvo žinomi ir mes juos atradome anksti. Ir šiandien tęsiame jaunų perspektyvių menininkų paieškas.

Jeigu į jus kreiptųsi klientas patarimo, į kokių uostamiesčio menininkų kūrinius rekomenduotumėte investuoti?

Siūlyčiau paieškoti ankstyvųjų Algirdo Taurinsko darbų, galima investuoti į Liudviko Natalevičiaus kūrybą. Virginijaus Viningas, Rytis Martinionis Vilniuje būtų labai garsūs menininkai.

Kokiais kriterijais žmonės vadovaujasi įsigydami meno kūrinius?

Man atrodo, kad televizija, spauda, pradėjusi aiškinti apie investavimą į meną, padarė žmonėms įtaką. Vis daugiau žmonių pirkdami kūrinį teiraujasi, kas jo autorius, ar jis žinomas ir pan. Vis dėlto sau perkamas kūrinys pirmiausia turi patikti, turi atnešti džiaugsmą, nes menas turi labai stiprų poveikį.

Mene yra visko, net ir kičo turi būti (tik ne galerijose). Vienu laikotarpiu žmogui reikia gintarėlių ir katinėlių, kitu - jis jau gali žiūrėti Švažą. Tie patys mūsų verslininkai, kuriems prieš 15 metų modernus menas dar atrodė siaubai baubai, nuolat lankęsi mūsų organizuojamose parodose, pavažinėję po pasaulį, jau dabar man komentuoja Katino kūrybą. Menas yra pajaučiamas.

Kokia minimali pinigų suma reikalinga norint įsigyti meno kūrinį?

Kalbant apie tapybą, minimali gero kūrinio kaina - 1 tūkst. litų.

O maksimali?

20, 50 tūkst. litų. Žinau, kad Dovilės Norkutės darbai studijoje Vilniuje kainuoja 50 tūkst. litų, o Sigito Staniūno - net iki 100 tūkst. litų. Kiek pigiau kainuoja, tačiau taip pat labai madinga, Arūno Žilio tapyba.

Šie autoriai dabar yra madingi ir jų kūryba turi paklausą, tačiau ar šios paveikslų kainos atitinka jų realią meninę vertę?

Taip, tokia tapyba yra paklausi, nes ji dera, papuošia prabangius, gražius šiuolaikinius interjerus, kuriuos ne taip seniai naujieji lietuviai susikūrė.

Tuo tarpu kalbant apie investicijas į meną mados kriterijaus nėra. Kolekcininkai vertina pirmiausia jau laiko patikrintą, į meno knygas, dailės istoriją įtrauktą lietuvių dailės klasikų kūrybą. Paradoksas, tačiau mūsų klasikų kūrinius kol kas galima įsigyti pigiau nei interjerinį, gražų meną, kurio vertė dar nėra patikrinta laiko. Tendencijos panašios kaip ir su nekilnojamojo turto kainomis. Muilo burbulas gali sprogti.

Ir vis dėlto lietuvių dailininkų kūrybos kainos dar nepasiekė Vakarų Europos šalių kainų. Pas mus pradinė suma 1 tūkst. litų, o kitose šalyse apie 1 tūkst. eurų. Menas yra prabangos prekė. Pažvelkime į praeitį, mūsų dvaruose didžiausios prabangos rodiklis buvo meno kūriniai, kuriais didikai labiausiai didžiavosi.