Jau ketvirtą kartą uostamiestyje pralėkusi "Muziejų naktis" paliks ryškų prisiminimą. Didžiausio Tarptautinei muziejų dienai skirto projekto - kalvystės plenero "Keturi vėjai" - dalyviai miestui nukaldino dekoratyvinį pano "Lietuvos 1000".
Kalvystės amatui pristatyti skirti renginiai uostamiestyje vyko nuo pat šeštadienio ryto. Kalvystės muziejuje buvo demonstruojama dirbinių paroda, rodomas kalvio Dariaus Viliaus filmas apie kalvystės procesą.
Puikią progą dar artimiau susipažinti su šiuo senus laikus siekiančiu amatu klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo Teatro aikštėje, kur buvo atidarytos kalvių dirbtuvės po atviru dangumi, ir pačiame Kalvystės muziejuje, kur buvo uždegtas senosios Katzkės kalvės žaizdras.
Keliomis komandomis prie įkaitusio žaizdro plušėjo apie 20 kalvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Čekijos, Latvijos, Ukrainos.
"Pernai juokavome: "Vienas - tai atsitiktinumas, du - jau tradicija". O šiemet - jau trečiasis Lietuvos kalvių sąjungos organizuojamas tarptautinis pleneras", - sakė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas.
Plenero dalyviai dirbo senąja kalvystės technologija.
"Žaizdras, anglys, plaktukas, priekalas, - vardijo L. Leščiauskas. - Ši technologija gyva nuo tų laikų, kai žmonės išmoko lieti iš rūdos metalą ir jį apdirbti."
Net ir Teatro aikštėje dunksėjęs pneumatinis kūjis, anot kalvio, nėra ypač naujas išradimas.
"Dabar šiam pagalbininkui mes naudojame elektros energiją. Prieš keletą šimtmečių žmonės tam mokėjo panaudoti vandens jėgą, mechaniniai kūjai buvo ne ką prastesni pagalbininkai nei pneumatiniai", - pasakojo jis.
Plenero dalyviai kalė skirtingus darbus: kas pagonišką tartum žaltys vingiuojančią šakelę, kas inkarą, simbolizuojantį Klaipėdą ir jūrą.
Šie atskiri segmentai sekmadienį buvo sudėti į bendrą kompoziciją. Karkasą - 250 cm ilgio ir 180 cm pločio Lietuvos kontūrą - šiam darbui kalviai nukalė dar prieš plenerą ir pritvirtino jį ant medinės plokštumos.
Anot L. Leščiausko, kol kas šis kūrinys įsikurs jo dirbtuvėse - tol, kol su miesto valdžia jam bus išrinkta vieta.
Savo sugebėjimus kalviai demonstravo ir surengę linksmas varžytuves - kuris vienu įkaitinimu nukals kuo ilgesnę vinį. Sėkmė lydėjo kalvių sąjungos pirmininką, iš 12 cm ilgio ruošinio nukalusį 39 cm ilgio vinį.
Šeštadienis Klaipėdai atnešė, tiksliau - grąžino dar du meno kūrinius. Į Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantį Skulptūrų parką sugrįžo restauruoti skulptorės Daliutės Onos Matulaitės darbai "Klajojantis ežeras" ir "Dvylika brolių".
Klajojantis ežeras" parką puošia jau nuo 1979-ųjų, tačiau keliolika metų granitinis jautis stovėjo be ragų.
"Dvylikos brolių", čia įsikūrusių 1984-aisiais, apie penkiolika metų parke nebebuvo apskritai. Iš pradžių buvusi nulaužta viena bronzinė skulptūros ranka, paskui - kita, o vėliau suniokotas meno kūrinys buvo nuimtas.
Šiuo metu vaizdo kamerų stebima "Dvylika brolių" yra vienintelė parko skulptūra, išliedinta iš bronzos. Visi kiti restauruoti kūriniai brangaus metalo dalių nebeturi.
Tarptautinis projektas "Muziejų naktis" pasiūlė renginių pačiam įvairiausiam skoniui: pasakomis ir teatrine improvizacija žavėjo P. Domšaičio galerija, grafitais ir galimybe susikurti laikrodį - Laikrodžių muziejus, į muziejaus atsiradimo istoriją grąžinančiu kinu - Lietuvos jūrų muziejus.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą