Muziejuje prikelta Gargždų krašto istorija

Kultūros įstaigos

Kuo tik nenorėjau būti užaugusi, bet kad būsiu muziejininke - niekada į galvą neatėjo", - juokiasi jauniausio Lietuvoje, netrukus pirmąjį gimtadienį švęsiančio, Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė.

Filosofijos magistro laipsnį turinti mergina dirbo žurnaliste, viešųjų ryšių specialiste, tačiau tikrąjį savo pašaukimą atrado įnikusi į gimtųjų Gargždų istorijos tyrinėjimus.

Modernus muziejus

Muziejuje be direktorės dar dirba istorikas Egidijus Miltakis, fondų saugotoja Roma Litvinaitė, menotyrininkė Regina Šiurytė. Giedrė svajoja, kad po dešimties metų Gargždų krašto muziejus bus įsikūręs kur kas didesnėse patalpose, turės nuolatines ekspozicijas bei virtualias parodas, bus sukaupęs istorinių duomenų bazę apie Gargždų kraštą. Tikisi, kad suklestės muziejaus filialai.

"Agluonėnų etnografinė sodyba, kuriai, beje, šiuo metu ieškomas vadovas, bus atvira turistams, edukaciniams užsiėmimams. Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejuje bus sukaupta daug informacijos apie rezistenciją, tremtį. Galvoju, kad muziejus vykdys daug kultūrinių socialinių projektų. Įkurti muziejų šiais laikais - labai sudėtingas dalykas. Praėjo geri eksponatų rinkimo laikai, kai žmonės dar turėjo ir dovanodavo įvairias senienas. Todėl mes orientuojamės daugiau į projektinę veiklą. Nesame tas muziejus, kuriame ekponatai rankomis neliečiami. Norime, kuo įdomiau ir įvairiau pristatyti etnografiją ir istoriją", - sakė G. Mogilaitė.

Šiais metais Gargždų krašto muziejus rengė konkursą, ekspediciją kraštotyra besidomintiems moksleiviams, kraštotyros konferenciją, parengė ir išleido tautodailės katalogą. Didžiausias muziejaus projektas šias metais buvo etnologinės medžiagos fiksavimas, rinkimas ir tyrimas "Prisimename Gargždus". Šio projeko dalis - šiuo metu muziejaus istorijos salėje veikianti ekspozicija "Gargždų istorijos šaltiniai". Joje demonstruojami svarbiausi Gargždų istorijos dokumentai. Žinoma, dauguma jų - ne originalai, o kopijos.

Kitoje muziejaus salėje vyksta Gargždų dailininkų parodos. "Mieste nėra meno galerijos, o poreikis eksponuoti kūrybą labai didelis. Šiuo metu čia vyksta retrospektyvinė Klaipėdos rajono tautodailininkų kūrybos paroda. Beje ji išstūmė net muziejaus etnografinę ekspoziciją iš trečiosios salės. Etnografiniai rinkiniai perkelti į Agluonėnų etnografinę sodybą", - paaiškina Giedrė.

Nepriklausomybės dienos minėjimas Gargžduose 1923m.

Miestas be istorijos?

Gargždų istorija, pasak muziejininkės, yra labai mažai žinoma ir tyrinėta, nes Gargždai buvo visiškai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu ir iš naujo pastatyti sovietmečiu.

"Dauguma gyventojų atvyko po karo, vietinių, kurie perduotų istoriją - vos keletas. Labai mažai ir architektūrinio paveldo, kuris skatintų domėtis istorija. Žinoma, Gargždų istorijos tyrinėjimai jau pradėti. Didžiausią darbą yra atlikusi Janina Valančiūtė, parašiusi monumentalų veikalą "Gargždų miesto ir parapijos istorija". Mūsų muziejaus tikslas, šį veikalą papildyti, atrasti naujus dalykus\'a6, - sakė Giedrė pradėdama ekskursiją po ekspoziciją ir Gargždų istoriją.

Buvęs pasienio miestelis

Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti buvo 1253 metais. Ekspozicijoje yra XVII-XVIII amžių žemėlapiai. Pavyzdžiui, XVII a. žemėlapyje pažymėtos tik penkios Lietuvos vietovės - Kaunas, Raseiniai, Mednikai (dabartiniai Varniai), Biržai ir Gargždai.

"Gargždai tuo metu buvo pasienio miestelis. Čia 1510 m. čia buvo įsteigta pirmoji muitinė ir buvo galima pereiti sieną į kitą valstybę, kuriai priklausė Klaipėda (Mėmelis)", - paaiškina muziejininkė.

Gargždai daug nukentėjo nuo gaisrų. Iš miestelio žemėlapių matyti, jog anksčiau miestelis vystėsi Basanavičiaus gatvės rajone. Ten buvo turgus, bažnyčia. Pasak Giedrės, po 1786 m. gaisro dvarininkas pastatė bažnyčią arčiau savo dvaro (dabartinės bažnyčios vietoje) ir miestelis persikėlė į kitą vietą.

Nelaimėlis dvaras

"Per pirmąjį pasaulinį karą kilęs gaisras suniokojo labai svarbų Gargždų istorijos paminklą dvarą. Tiesą, sakant tas dvaras buvo nelaimėlis. Ilgą laiką jis neturėjo savo šeimininko - buvo karaliaus nuosavybė, dovanojama didikams už nuopelnus. Tik XVIII a. atėjo pirmas rimtas šeimininkas Igelštromas, kuris dvare įsikūrė gyventi. Ekspozicijoje yra toks inventorinis dokumentas, kuriame aprašytas jo atrastas dvaras, tiksliaus tik kiek didesnė už paprastą namą, apleista troba.

Iš Igelštromo dvarą nusipirko Renė šeima. Jai valdant prasidėjo dvaro klestėjimo laikotarpis. Renė įkūrė parką, pastatė mūrinį dvaro pastatą. Tai buvo labai išsilavinę dvarininkai. Jie turėjo didžiulę biblioteką, kurioje buvo 5 tūkstančiai knygų, dar buvo įsteigę muziejų ir net pasakojama, kad turėjo sarkofagą.

Bėda, kad jaunesnysis Renė, besirūpindamas menais ir parkais, nepasirūpino palikuonimis. Labai vėlai jis vedė našlę ir dvaras atiteko vienai iš jos dukterų. Per Pirmąjį pasaulinį karą šeimininkė su vyru pabėgo į užsienį dvarą palikdama be priežiūros.

Dvaras degė, vėliau jame apsistojo vokiečių kariuomenė, kuri išgrobstė visas vertybes. Dabar Lietuvoje yra tik keletas paženklintų knygų iš Renė bibliotekos," - dvaro istoriją papasakojo muziejaus direktorė.

Gargždų istorinių šaltinių ekspozicijoje įdomi 1791 m. savivaldos privilegiją suteikiančio dokumento kopija. Joje matyti, kaip atrodė tuomet Gargždams suteiktas herbas. Šio dokumento originalas, anot Giedrės yra Maskvoje. "Niekas jo nematė ir nežinome, kokios tikrosios Gargždų herbo spalvos. Gal kada išsiaiškinsime", - viliasi pokalbininkė.

Buvo trys šventovės

Ekspozicijoje yra ir fundacijos dokumentai liudijantys, jog pirmoji bažnyčia Gargžduose buvo pastatyta 1591 m., tačiau po reformacijos ji sunykusi.

"Vėliau miestelyje iškilo trys šventyklos. Evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė per gaisrą 1929 m. Beje, Plikių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas sakė, jog prieš keletą metų kažkoks vyras atidavė du varpus ir pasakė, jog tie varpai - iš Gargždų evangelikų liuteronų bažnyčios. Vieną varpą jis įkėlė į rekonstruotą Dovilų bažnyčią, o antrasis laukia, kol bus atstatyta Gargždų evangelikų-liuteronų bažnyčia.

Dar Gargžduose veikė katalikų bažnyčia ir žydų sinagoga. Abi jos sudegė 1941 m.", - pasakojo Giedrė.

Prasidėjo holokaustas

XIX a. bei tarpukariu Gargžduose žydai sudarė 60 procentų visų gyventojų. "Tai buvo žydiškas miestelis. Sinagoga buvo pastatyta 1923 m. mes neturime jos fotografijos, tačiau senųjų gargždiškių žydų palikuonis iš Australijos mums atsiuntė sinagogos planą", - rodo dar vieną eksponatą ekskursijos vadovė ir primena dar vieną labai svarbų Gargždų istorijos faktą.

1941 m. birželio 21 d. būtent Gargžduose fiksuojamas pirmas holokausto atvejis Europoje. Vokiečiai iš Mėmelio čia kirto sieną ir susidūrė su gargždiškių pasipriešinimu. Keršydami jie sušaudė visus žydus vyrus ir jaunuolius. Moterys, vaikai buvo įkalinti. Šis laikotarpis, pasak G. Mogilaitės praktiškai nėra nagrinėtas. Gargždų krašto istorijos muziejus kitais metais ketina sukurti apie tai dokumentinį filmą.

Jurga PETRONYTĖ