Nelė Savičenko Klaipėdos dramos teatre vaidino nuo 1980 m., kur sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį. Aktorei prieš keletą metų taip pat suteiktas miesto kultūros magistro vardas.
Pretendentų dvyliktuke taip pat buvo dailininkė Birutė Janina Grasilda Žilytė, muzikas Leopoldas Digrys, chorvedys, kompozitorius Vytautas Miškinis, aktorius Dainius Gavenonis, skulptorius Vladas Urbanavičius ir architektas Audrius Ambrasas.
Aktorius R. Adomaitis apdovanotas už legendinius vaidmenis teatre ir kine, rašytojas J. K. Kanovičius - už humanitarinių vertybių sklaidą literatūroje, už istorinės atminties jautrumą. Architektas R. Palekas pagerbtas už miesto ir gamtos darną architektūroje , fotomenininkas A. Šeškus - už originalią šiuolaikinės fotografijos socialumo ir estetikos jungtį . Premija E. V. Sventickui skirta už aktyvų šiuolaikinio literatūros proceso formavimą, o aktorei N. Savičenko - už iškilius moterų vaidmenis, už ištikimybę teatro menui
Anot kultūros ministro Šarūno Biručio, tapti nacionalinės premijos laureatu yra didelė garbė, bet tuo pačiu ir labai didelė atsakomybė, kadangi į tuos žmones lygiuojasi visi kiti kultūros žmonės ir Lietuvos piliečiai. Tai yra žmonės, kurie tampa ypatingai matomais pavyzdžiais visiems.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininko Leonido Donskio teigimu, premija yra teikiama tiems žmonėms, be kurių mes įsivaizduojame dabartinės Lietuvos.
„Tai yra tam tikros epochos signatūros, pasinaudojant Vytauto Kavolio metafora, tai yra tam tikri įspaudai, parašai, dėl kurių ir mes, ir jaunesnės kartos, atpažins šį laikmetį, atpažins 2014 metus", - pristatymo metu kalbėjo L. Donskis.
Pasako komisijos pirmininko, pats aštriausias klausimas yra pats nacionalinės premijos formatas, kuris savotiškai įrėmina komisiją į 6 pozicijų erdvę, nors visuomet norėtųsi išskirti daugiau asmenybių.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Komisijos pirmininkas pripažino, kad šiemet šiek tiek nuskriausta liko Lietuvos muzika. „Siekiamybė mūsų visada yra mėginimas suderinti visas mūzas, kad visos jos įsiterptų, bet tai yra labai sunku padaryti", - sakė L. Donskis.
Aktorius R. Adomaitis gimė 1937 m. Šiauliuose. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos - matematikos fakultetą, 1959-1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorinio meistriškumo katedroje. Dirbo Marijampolės ir Kauno dramos teatruose, nuo 1967-ųjų - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Nuo 1964-ųjų sukūrė per 60 vaidmenų kine. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Rašytojas J. G. Kanovičius gimė 1929 metais Jonavoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rytus, 1945 metais grįžo į Lietuvą. Vilniaus universitete įgijęs rusų kalbos ir literatūros specialybę, dirbo Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, rašė scenarijus kino filmams. G. Kanovičius buvo Sąjūdžio tarybos narys, iki 1993 metų - Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. Lietuviškai ir rusiškai rašantis rašytojas nuo 1993 metų gyvena Izraelyje. Rašytojas 1995 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Jo kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų, o bendras knygų tiražas viršija milijoną vienetų.
Architektas R. Palekas gimė 1963 m. Kvėdarnoje (Šilutės raj.) 1981-1986 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete. Daugybės prestižinių architektūros konkursų nugalėtojas, suprojektavęs Vilniaus universiteto biblioteką, „Litexpo" parodų paviljoną. Tarp svarbiausių architekto projektų - viešbučio „Lietuva" rekonstrukcija, Forumo rūmai („Forum Palace") Vilniuje, daugelis komercinių ir gyvenamųjų pastatų.
Fotomenininkas A. Šeškus gimė 1945-aisiais Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1979. 1968-70 m. mokėsi Vilniaus dailės mokykloje. Baigė kino operatorių kursus, dirbo Lietuvos radijo ir televizijos operatoriumi. Jau pirmieji menininko viešai parodyti darbai atskleidė naują ir neadekvatų sovietinei kultūrai reiškinį. A. Šeškaus fotografijos - sovietmečiu nesuprastos ir savo laiką pralenkusios avangardinės raiškos pavyzdžiai, radikaliai pakeitusios požiūrį į fotografijos meno estetiką.
Rašytojas ir literatūros kritikas E. V. Sventickas gimė 1948 m. Delnicoje (Lazdijų raj.), Su tėvais buvo ištremtas į Rusijos Tomsko sritį, 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1972 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1974-1979 m. savaitraščio „Literatūra ir menas" Literatūros kritikos skyriaus vedėjas. 1979-1983 m. „Vagos" leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1984-1986 m. „Vyturio" leidyklos vyriausias redaktorius. Nuo 1991 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius.
Aktorė N. Savičenko gimė 1957 m. Vilniuje. 1975-1980 m. mokėsi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1980 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 2012 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, vaidina ir kino filmuose.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos, kuriai vadovauja filosofas L. Donskis, nariai yra kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, dirigentas Juozapas Domarkas, architektė urbanistė, architektūrologė Jūratė Jurevičienė, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, skulptorius Arūnas Sakalauskas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
Premijas įteiks Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis - 104 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą