Gegužės 31-ąją Klaipėdoje prasidės literatūros ir muzikos festivalis "Naktigonės-2010", poetinio žodžio mėgėjus lepinsiantis iki pat rugsėjo. Tiesa, anot renginio organizatoriaus Sigučio Jačėno, šis festivalis greičiausiai vainikuos penktuosius metus gyvuojančią tradiciją.
Aktorius ir režisierius S. Jačėnas neslėpė, kad organizuoti tęstinį nekomercinį renginį - sudėtinga. Nepaisant to, šiemetinėms "Naktigonėms" parengta įspūdinga programa, kurioje bus literatūros skaitymų, dainuojamosios poezijos vakarų, kino seansų, koncertų, monospektaklių. Festivalyje svečiuosis režisierius Arūnas Matelis, aktoriai Rolandas Kazlas, Doloresa Kazragytė, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, bardas Domantas Razauskas ir kiti iškilūs kūrėjai.
Festivalio atidarymo renginys, skirtas pirmosios Klaipėdos krašto dainų šventės organizatoriaus Antano Vaičiūno ir poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno 120-osioms gimimo metinėms, gegužės 31-ąją 19 val. vyks Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekoje. Čia publika bus laukiama ir kitais birželio pirmadieniais, liepą "Naktigonės" įsikurs "Švyturio" menų doke, o rugpjūtį vėl grįš į biblioteką.
Festivalio startas paskelbtas simboliškai: renginys, šiemet skirtas istorinių pergalių kovose už Tėvynės laisvę sukaktims paminėti, pristatytas Skulptūrų parke, prie Rimanto Dauginčio skulptūros "Naktigonė", šviesios atminties skulptoriaus gimimo dieną - gegužės 21-ąją.
R. Daugintį kolegos prisimena kaip itin charizmatišką, linksmą žmogų, kūrusį be kančių. Pasak skulptoriaus Arūno Sakalausko, 1980-ųjų simpoziumo metu sukurta "Naktigonė" buvo gražiausias šio menininkų suvažiavimo darbas.
Tačiau talentingo menininko gyvenimo džiaugsmą temdė istorijos krumpliaračių paliktos žaizdos: R. Dauginčio tėvas buvo nužudytas stribų, o patį skulptorių, anot jį pažinojusio tapytojo Lino Julijono Jankaus, dažnai kviesdavosi saugumiečiai.
Menininkas skaudžiai reagavo į tuometinės valdžios cenzūrą jam kuriant sovietinių karių skulptūrinę grupę Klaipėdos Skulptūrų parke esančiam rusų karių kapavietės memorialui. Savito požiūrio kūrėjui nebuvo leista nutolti nuo galiojusių sovietinio kario vaizdavimo standartų.
Gyvenimą R. Daugintis užbaigė sukrečiančiu protesto prieš sovietinę sistemą aktu - išvykęs į menininkų simpoziumą užsienyje, jis gyvas susidegino ties Sovietų Sąjungos ir Vengrijos siena. Žinia apie tai sukėlė šoką jo kolegoms ir bičiuliams.
Anot kelerius metus Klaipėdoje gyvenančio S. Jačėno, nusprendęs pagerbti menininko atminimą, jis buvo besikreipiąs į muziejų, kad galėtų surengti jo darbų parodą, tačiau savo džiaugsmui netikėtai sužinojo, kad jo darbų nereikia ieškoti toli - jų yra uostamiesčio Skulptūrų parke.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą