Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujojo pastato statybų iniciatyvinė grupė, kuriai vadovauja verslininkas ir savivaldybės Tarybos narys Rimantas Cibauskas, prognozuoja, kad šis pastatas uostamiestyje galėtų išdygti iki 2013-ųjų.
Žinia, Vyriausybės posėdyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pripažintas reikšmingu objektu ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai valstybės kultūrai, pritarta jo infrastruktūros plėtros projektui.
Anot teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės, tai esąs didelis iniciatyvinės grupės, kurią sudaro trijų apskričių - Klaipėdos, Tauragės bei Telšių - politikai, verslininkai bei kultūros žmonės, laimėjimas, pasiektas per labai trumpą laiką.
"Jeigu iki šiol buvo neaišku, nori ar nenori naujojo teatro kūrimo Kultūros ministerija, dabar ir Vyriausybės lygiu patvirtinta, kad šis objektas yra svarbus", - sakė ji.
Pasak vadovės, dabar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ketinama siūlyti skubos tvarka suformuoti 1,4 ha sklypą Danės skvere, prie bendrovės TEO pastato.
Anot A. Žigaitytės-Nekrošienės, anksčiau atlikta galimybių studija ir investicinis projektas parodė, kad, palyginti su dabartinės Vasaros estrados vieta arba piliaviete, įsikurti miesto centre teatrui tiktų labiausiai. Todėl vadovė mananti, kad nagrinėjant jo statybų temą nėra reikalo grįžti prie vietos klausimo.
Vyriausybė pritarė, kad naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statyba gali būti finansuojama iš lėšų, gautų pardavus esamą valstybinio muzikinio teatro pastatą (reinvesticijos principas), Klaipėdos miesto ir kitų savivaldybių, koncesijos pagrindais sutelktos verslo grupės lėšomis, įkuriant paramos fondą ir kitais teisėtais finansavimo būdais.
Anot R. Cibausko, dėl projekto finansavimo problemų neturėtų kilti, o iš savivaldybės kišenės gali neprireikti nė lito. Labiausiai žvalgomasi į Europos Sąjungos fondų lėšas bei rėmėjus. Einamųjų metų įkainiais, naujojo teatro statybos kainuotų 110 mln. litų. Ši investicija, anot teatro vadovės, atsipirktų per 10 metų.
Iniciatyvinės grupės nariai teigė pasigendantys miesto vadovybės politinės valios dėl sklypo teatrui skyrimo. Kol jo nėra, anot jų, negalima rengti naujojo teatro techninio projekto. Tačiau statybų iniciatoriai nusiteikę optimistiškai - jeigu biurokratiniai trukdžiai būtų operatyviai įveikti, pastatas esą galėtų iškilti iki 2013-ųjų, kaip ir buvo modeliuota miesto strateginiame plane.
1987-aisiais įsteigtas Muzikinis teatras buvo laikinai įkurdintas Liaudies operos rūmuose, statytuose pagal tipinį projektą ir negalinčiuose pasigirti nei gera akustika, nei teatro reikmėms pritaikyta infrastruktūra.
Gyvenimiška išmintis, kad nėra nieko pastovesnio už laikina, pasitvirtino su kaupu - Klaipėdos muzikinis iki šiol gyvuoja tame pačiame pastate, nemačiusiame rimto remonto. Pasak vadovės, rekonstrukcija būtų betikslė, mat pastato charakteristikos ne tik moraliai pasenusios, bet ir niekada neatitiko operos teatrui keliamų reikalavimų. Dabar ji modernumu pranoksta ir kai kurie mažų miestelių kultūros centrai.
Komentaras
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Politinės valios sklypo skyrimui netrūko ir netrūks. Klaipėdoje nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad mieste atsirastų naujas Muzikinis teatras. Reikšmingo objekto statusą jis gali turėti ir trejus, ir penkerius metus, ir dar ilgiau, o tam, kad būtų pradėti realūs darbai, svarbu, kad naujojo teatro statybos būtų įtrauktos į valstybines programas.
Miesto strateginiame plane nurodyti 2013-ieji buvo pačios Muzikinio teatro vadovybės išsakytas siekis. Tam, kad jis būtų įgyvendintas, teatro vadovai turėjo bendradarbiauti su savo steigėju - Kultūros ministerija. Iš teatro ir jo steigėjo gavę dokumentais patvirtintą, motyvuotą, finansiniais skaičiavimais pagrįstą prašymą su argumentuotu vietos pasirinkimu bei infrastruktūros projektu, jį kuo rimčiausiai išsinagrinėtume ir dėl sklypo skyrimo nebūtų jokių problemų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą