Nepaprastas - nuo ūsų iki uodegos

Vaikų kūryba

Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje Gargždų kultūros centro dailės studijos ir Vėžaičių Nomedos dailės klubo vaikai surengė parodą "Spalvotas katinas".

Vaikų dailės klubas Vėžaičiuose savo veiklą pradėjo 1996 metais. Tada jis vadinosi "Gubojukai", mat savo veiklą pradėjo kaip "Gubojos" filialas. 2001 metais mažieji prisijungė prie jaunimo organizacijos "Alterno" ir persivadino Nomedos dailės klubu.

Klubo vadovė Nomeda Jokubaitienė, pristatydama parodą "Spalvotas katinas", juokavo, kad daugelis vaikų lopšelyje pradeda piešti... nuo ūsų. "Pusę metų rengėme šią parodą, vaikai pripiešė daugybę katinų! Net kai paprašiau piešti laisva tema, jie piešė katinus!", - sakė Nomeda apie vaikų meilę švelniems keturkojams.

Vitalija Urbonaitė tikisi išmokti dar daugiau, įgyti patirties

Miauksintys, žali ir efektingi

"Katinas daug miauksi, nes toks jau jo charakteris. Pradėjęs nuo pilvo ir uodegos, nupiešiu ir galvą. Svarbiausia nepadaryti klaidų, kokių jau esi padaręs", - sakė "Meiliojo katino, kuriančio eilėraščius" autorius šešiametis gargždiškis Eidenis Kasperavičius. Jis prisipažino, kad buvo įdomu dirbti mišria technika, nors rudas karštas lipalas ir labai smirdėjo.

"Katinai man bet kokie patinka. Piešiu, vedama vaizduotės, o tada akys didelės", - čiauškėjo penkiametė Rugilė Žvirblytė, kurios tėtis juokavo, kad iki dukra pasinėrė į dailę, jam menas reiškė tiek, kiek geležinkelio bėgiai. Grožio supratimas kardinaliai pasikeitė, kai klubo vadovė Nomeda ir tėveliams suteikė galimybę pasimokyt dailės pradmenų.

Į galeriją susirinkę žiūrovai itin pasigedo jauniausios klubo narės Liucijos Plesevičiūtės. Vos trejų metų menininkė neatvyko, nes buvo peršalusi, tačiau jai pavyko tokiais ekspresionistiniais potėpiais nupiešti žalią katiną, jog šis atrodė esąs supergyvūnas ir kėlė smagias emocijas.

Kristina Šatkutė, nutapiusi parodai porelę kornišreksų, ausim kaip šikšnosparnių, paklausta, kodėl jos gyvūnai atrodo liūdni, apsigynė: "Betgi jie efektingi! Reikia ir susikaupusių, niūresnių katinų, kad ne visi būtų vienodi."

Žemaitijos dailininkų sąjungos vadovas A. Ilginis maloniai nustebo, kad parodoje nematė nei dviejų vienodų katinų

Vienuolikmetė Vitalija Urbonaitė, išraižiusi alegorišką katino snukį, sakė, kad raižė gyvūną iš natūros, tačiau jis transformavosi, įgaudamas žmogiškų bruožų.

Dailininku gali būti iki senatvės

Klubo vadovė N. Jokubaitienė džiaugėsi, kad visi vaikai - savaip gabūs. "Dar maži jie nejaučia, ką sugeba. Gavę žinių, atsiskleidžia. Dirbu su kiekvienu individualiai, nors pagal amžių keli užduotis, ir matai, kas tam vaikui nesiseka. Dauguma "mano" vaikų lanko ir muzikos mokyklą, bet su muzika - "kūdžiau": apleisi instrumentą, ir įgūdžiai nutrūks. O štai daile gali užsiimti visą gyvenimą, ligi gilios senatvės, - įsitikinusi pokalbininkė.

- Stengiuosi perteikti dailės pagrindus, kad jie galėtų įkūnyti tai, ką sugalvojo, bet, tarkime, iki septynerių metų supažindinu su anatomija, nors nespaudžiu, nes iki to amžiaus vaikas dar žmogų mato individualiai. Paskui jau aiškini proporcijas, perspektyvą", - sakė vadovė. Kaip pavyksta vaiko fantazijos ir saviraiškos nevaržyti? "Matau, kad kišu ir savo "trigrašį", nors stengiuosi kuo mažiau jį kišti. Meno mokykloje vaikai pereina daug skirtingų pedagogų, asmenybių, ir todėl netampa jų kopijomis. Aš - viena, ir man sunkiau skatinti juos piešti savaip. Todėl ir "kankinu juos eskizais": liepiu atsinešti savo mintis, eskizus iš namų, ir tada renkam, kas tiks piešinukui".

Ivona ŽIEMYTĖ