Lituanistikos studijos Klaipėdoje prasidėjo 1971 metais, kai uostamiestyje susikūrė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas, ir čia atvyko lituanistai - ir dėstytojai, ir studentai. "Persikėlėliai" studentai čia studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir muziką, taip pat nuo pirmųjų metų buvo įsteigta ir lietuvių kalbos, literatūros bei režisūros specialybė. 1991 metais atsidarius Klaipėdos universitetui, buvo įkurtos trys - literatūros, lietuvių kalbos bei baltų kalbotyros ir etnologijos - katedros.
Šiuo metu KU studijuoja įvairių specializacijų lituanistai: be režisierių, ruošiami lituanistai etnografai, be to, lituanistika jungiama su skandinavų (švedų bei suomių), latvių kalbomis. 2001 m. duris atvėrus slavistikos centrui bus rengiami rusistai su lituanistiniu išsilavinimu.
1996 metais greta baltų kalbotyros ir etnologijos katedros buvo įkurtas baltistikos centras, kuriam vadovauja dar su anuometiniu desantu iš Šiaulių atvykusi profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Audronė Kaukienė. Pasak profesorės, baltistikos centras jungia jėgas įvairiems baltistikos - kalbotyros, etnologijos, istorijos bei kultūros - klausimams analizuoti.
Centro veikla organizuojama keliomis kryptimis. Pirmiausia - moksliniai darbai, jų leidimas bei konferencijų organizavimas, kuriose ir telkiamos ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos bei užsienio mokslinės baltistikos klausimus analizuojančios pajėgos.
- Mus labiausiai domina vakarinė baltų dalis,- pasakojo profesorė A. Kaukienė.- Pirmiausia todėl, kad tiek geografinė padėtis, tiek istorija liepia tai daryti. Itin rūpi lietuvininkų žemė, kurioje mes gyvename, pačių lietuvininkų ir viso šio regiono likimas. Esam išleidę nemažai knygų, skirtų lietuvininkams, jų kalbai, jų istorijai, jų tautosakai bei etnografijai. Žinia, lietuvininkais dabar įprasta vadinti Mažosios Lietuvos lietuvius (ypač tuos, kurie laikė save lietuviais), nors šis terminas turėtų būti suvokiamas daug plačiau.
Istoriškai lietuvininkai susiformavo įvairių baltų genčių pagrindu. Šiaurinę jų dalį sudaro kuršiai, už jų į pietus - aukštaitiškosios tarmės. Tai senoji Skalvos ir Nadruvos teritorija, už kurios prasideda buvusios prūsų žemės, taigi, nemažai dėmesio tenka ir prūsistikai. Studentams skaitomi prūsų kalbos, taip pat ir kuršininkų tarmės kursai. Pastarajai itin daug dėmesio skiria docentė D. Kisieliūnaitė, surinkusi ir užrašiusi daugybę tekstų šia tarme. Kuršininkai - senųjų kuršių latviškieji palikuonys, kurių būta ir apie Nidą, ir Šventosios apylinkėse (Šventojoje dabar yra įsikūrusi kuršininkų bendrija). Deja, paskutinieji Nidos kuršininkai jau palieka šį pasaulį, laimė, jų tarmė buvo užrašinėjama ir anksčiau , taip pat esama Vokietijon pasitraukusių palikuonių, kurie, senąja tarme kalbinami, dar sugeba ja atsakyti. Pasak dažnai Vokietijon važiuojančios docentės D. Kisieliūnaitės, namelį, kuriame gyvena kuršininkų palikuonys, ji nekart atpažinusi iš virš stogo iškeltos vėtrungės.
Taigi, pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvininkams, kuršininkams, prūsams. Geografiškai vakarų baltams derėtų priskirti ir žemaičius, (šiaurės žemaičius galima laikyti kuršių palikuoniais). Dėl pietų žemaičių priklausomybės galima kelti klausimą: ar jie vakarų, ar rytų baltai,- nors ir esama abejonių dėl jų kuršiško kraujo, pati tarmė leidžia juos gretinti su vakarų baltais.
Moksliniuose projektuose dalyvauja ir studentai. Nors aš pati dirbu daugiau su magistrantais, su bakalaurais mažiau, tačiau kai leidome A. Gaigalaičio atsiminimus, dirbome kartu su studentais: dauguma jų šia tema rašė seminarinius, bakalaurų bei net magistrų darbus. Daug tiek anuomečių diplominių, tiek dabartinių bakalaurų darbų yra skirta prūsistikai, taip pat mano vadovaujami studentai rašo veiksmažodžio istorijai skirtus darbus, yra šia tema ir disertacijas apsigynusių Universitete dirbančių dėstytojų: docentės D. Kisieliūnaitė, D. Pakalniškienė, A. Chomičenkienė.
Grįžtant prie šiam kraštui skirtų studentų darbų, norėtųsi paminėti docentės D. Kisieliūnaitės vadovaujamų studentų darbus. Yra net paruošta knyga, skirta kuršininkams ir kuršininkų kultūrai, tačiau vis nėra piningų jai išleisti. Dera prisiminti ir docento J. Bukančio vadovaujamų studentų darbus, skirtus šio krašto kultūrai, tarmėms, vietovardžiams, asmenvardžiams,- sakė profesorė A. Kaukienė.
Kaip jau buvo minėta, viena prioritetinių baltistikos centro veiklos krypčių - mokslinių konferencijų organizavimas. Galima išskirti dvi konferencijų kryptis: vienos skirtos lietuvininkams, Mažajai Lietuvai, ir jos organizuojamos kasmet, lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje Tilžės aktui paminėti. Į šią konferenciją ateina ir atvažiuoja lietuvininkai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Palangos, Priekulės,- viso Klaipėdos krašto miestelių, kaimų, netgi iš Vilniaus bei kitų Lietuvos vietų. Todėl konferencijos organizatoriams bei pranešėjams svarbu sugebėti mokslinius dalykus pasakyti ir neprofesionalui suprantama kalba. Žinia, specifines mokslo žinias daug sunkiau išguldyti populiariai, tačiau šios konferencijos - geriausias pavyzdys, kad tai yra įmanoma.
Kitos, akademiškesnės konferencijos, skirtos vakarų baltų kalbų ir kultūros reliktams, vyksta rečiau, kas du trys metai. Pirmoji tokia konferencija įvyko 1994 metais, 1996 metais vykusi konferencija buvo skirta Antano Jakulio (pirmojo Klaipėdos fakultetų lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjo) atminimui. Pasak profesorės A. Kaukienės, kaskart konferencijos "augo", apie tai galima spręsti ir iš jų medžiagos sudarytų leidinių: pirmaisiais metais buvo išleistos tik pranešimų tezės, vėliau - pranešimų rinkinys. 1999 metais vykusios konferencijos medžiaga buvo sudėta į rimtą leidinį, gerai įvertintą ir sostinės kalbininkų.
Šiais metais ketvirtoji konferencija "Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai" vyks gegužės 10-11 dienomis (t. y., šiandien ir rytoj,- aut. past.). Ją organizuoti baltistikos centrui padeda baltų kalbotyros ir etnologijos katedra. Pirmąkart konferencija vyks dvi dienas. Be Klaipėdos ir Vilniaus mokslininkų, joje ketina dalyvauti pranešėjai iš Latvijos (su Liepojos filologais klaipėdiečius jau seniai sieja bendradarbiavimo ryšiai), Sankt-Peterburgo (Rusija), Kijevo (Ukraina), Brno (Čekija), Parmos (Italija). Atsižvelgiant į amžiną pinigų stygių (ši konferencija nebuvo įtraukta į finansuojamųjų sąrašą), dalyvausiantiems konferencijoje numatyta galimybė iš anksto susipažinti su pranešimais bei užduoti klausimus neakivaizdiniams prelegentams elektroniniu paštu, mat nežinia, ar visi ptanešėjai galės atvykti.
Pristatydama konferenciją profesorė pabrėžė antrąją pavadinimo dalį - "kultūros reliktai". Be kalbinių dalykų, kur tyrinėjama kuršininkų, prūsų, lietuvininkų kalbos, vietovardžiai, parodantys mums šiame regione gyvenusių tautų, jų kraustymosi istoriją, konferencijoje daug dėmesio bus skiriama būtent baltiškajai kultūrai. Antai profesorius, habilituotas daktaras R. Apanavičius (Vilnius) skaitys pranešimą "Vakarų baltai etninės muzikos duomenimis". Žinoma, tokių duomenų yra labai mažai: prūsų etninės muzikos jokių duomenų nesama; jeigu žemaičių ir kai kurias latviškas Kuršo krašto tarmes laikysim kuršių tąsa, tai šio krašto muzikos esama, ir ji labai įdomi. Na, o lietuvininkų dainų yra dar L. Rėzos užrašyta, galima tyrinėti, bet apie kitokią, ne dainuojamąją muziką žinome tik iš Donelaičio: "Plickus cimbolus, o Kubas čirškino smuiką, bet Žnairuks, zūbus ištempęs, birbino vamzdį". Tačiau Donelaitis natų nėra užrašęs...
Bus konferencijoje pranešimų ir iš muzikos istorijos (S. Jareckaitė "Mokytojų muzikinis ugdymas Karalienės seminarijoje", D. Kšanienė "Rytprūsių kompozicinės mokyklos pradai"). Gražiai persipina kalbiniai ir muzikiniai dalykai G. Michelinio (Italija) pranešime "Naujų Zengštoko giesmyno tekstų kalba ir šaltinių įtaka".
Nors konferencija "Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai" labiau orientuota į akademinę visuomenę, tie, kurie domisi mūsų regiono istorija, kultūra, kalbomis ir tarmėmis tikrai išgirs daug naujo ir įdomaus. Norintiems praplėsti akiratį profesorė Audronė Kaukienė rekomenduoja gegužės 10-11 rasti laiko ir ateiti į Klaipėdos Universiteto humanitarinių mokslų fakulteto J. Bretkūno auditoriją, kurioje dešimtą valandą prasideda jau ketvirtoji krašto, kuriame mes gyvename, kultūrai ir kalboms skirtoji konferencija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą