Nuogas kūnas nuginkluoja

Nesulaužę įžado

Į fotomenininkų, kuriuos vienija akto tema, suvažiavimą mane pakvietė Romualdas Požerskis, didžiausias mūsų "aktistas". Sakė, pasirodysi publikai, o tai verdi savo sultyse. Renginį jau septintus metus organizuoja čekų žurnalas "Foto Art", suvažiuoja to žanro šimtas trisdešimt fotografų iš Turkijos, Izraelio, Rusijos, Ukrainos, Australijos... Kūrybinėje stovykloje klausėmės teorijos, keitėmės kolekcijomis, pristatėme knygas; nebuvo laiko net dorai čekiško alaus išgert, o jis beveik toks geras, kaip "Švyturio".

"Vinis" buvo žurnalo pakviesti dvidešimt modelių, ir šiemet juos įkurdino vandens parke ir apleistose anglies šachtose, išsaugotose kaip etnografinis industrijos muziejus. Tas vargšes merginas ištepė anglimis, jos buvo labai kantrios ir pakankamai laisvos. Garsus latvių fotografas Gunaras Bindė, kaip pas mus poetas J. Marcinkevičius, vedė pamokas mums, "žvaigždėms".

Musulmonams tikėjimas neleidžia akto fotografijų viešai eksponuoti, bet turkas labai nuoširdžiai fotografavo, ir nesulaužė ištikimybės žmonai įžado. Tikrai tam nebuvo nei laiko, nei noro. Beje, apie Lietuvos fotografijos mokyklą ten kalbama labai pagarbiai. Čekai žino mūsų Dichavičių, Rakauską, Macijauską, Sutkų ir Požerskį.

Apie grožį ir nuodėmę

Didžioji dalis mano modelių yra mano pažįstamos, geros draugės. Man įdomu brandžios moterys; niekada moteris nepasensta grožio prasme. Visada gali atrasti ką ypatingo. Mano vienas iš moto yra: ieškok grožio ir gėrio, nes nuodėmė pati tave susiras.

Su kokios epochos moterimi vakarieniaučiau? Gal su Mona Liza. Tai nėra dokumentika; yra virpesiai, judesiai, žvilgsnis, savitas galvos pasukimas. Muziką nusakyti lengviau: ar tau patinka klasika, ar džiazas. Mus veikia fizikiniai reiškiniai, bet niekada nerašai formulės, kaip tave veikia muzika... Fotografijoje šviesa - tas pats fizikinis reiškinys. Pro mano akis praeina labai daug fotografijų, komercinių ir erotinių fotoaktų. Bet aš bandau atrasti tokią fotografiją, kuri leistų žmogui atsipalaiduoti, įsijaust į save. Moteris yra gera aktorė, nesvarbu, ar baigusi aukštąjį mokslą, ji jaučia, supranta geriau. Ir tai yra stiprioji lytis. Dievas jai nepagailėjo elementų, kuriuos matome gamtoje - kalvų, slėnių, miškų. Visa tai mus "veža"; pagaliau nuo moters viskas ir prasideda.

Kodėl nefotografuoju nuogų vyrų? Mažiausiai išgyvenu, kad pripaišys man netradicinę orientaciją; kam patinka, tegu mylisi vyras su vyru, tik tegu nelipa kitiems ant galvos. Negalima kitiems primesti savo nuomonės.

Taip, pirminiame fotografavimo etape kyla erotinė įtampa, visi signalai suveikia. Bet mes ne dėl to susirenkam. Esminis klausimas: kodėl nuoga moteris, Venera, kodėl aukščiausioji dievybė, kodėl Magdalena nuoga? Nuogybė yra amžinas variklis. Gyvenimas persipynęs su geismu, jausmu, estetika, grožiu. Mene nereikia ieškoti bjaurasties.

Kūnas kaip natiurmortas

Moteris yra tobula, bet aš įžvelgiu daugiau grožio tose, kurios jau yra gimdžiusios, patyrusios nelaimingą meilę. Kūnas yra istorija, ji kinta, jame yra dvasingumo. Aš ją noriu fotografuoti romantiškai.

Kaip aš žiūriu į koreguotą kūną? Aš nesmerkiu to. Gal yra priežasčių, dėl ko moteris tai daro, juk ne tik XXI amžiuje didinosi krūtis ir lūpas, nuo Egipto laikų, kai dar nebuvo silikono, moterys darė makiažą, visada buvo būdų patobulinti tai, kas ir taip tobula. Gamtai kartais neužtenka laiko viską tobulai sukurti, tad žmogus, gamtos kūdikis, turi teisę paretušuoti ir pakoreguoti taip, kad patiktų į save žiūrėti veidrodyje. Manau, kad invazija į savo kūną nebūtinai yra invazija į sielą.

Klausei, ar pritariu filosofams, tvirtinantiems, jog daugelis pasaulio nelaimių randasi dėl grožio, tos pavojingos savybės, kuri sukelia geidulį. Tai tik gražus mitas, kad dėl grožio verta aukoti galvą. Visi karai kyla dėl egoizmo, grobuoniškumo, noro didinti įtaką. Graži Trojos karo istorija...

Nuogas kūnas tikrai nuginkluoja, riboja fantaziją, tu jį matai, ir viskas aišku. Kai yra kažkoks šydas, rūkas, žolė, tai žadina fantaziją. Nesureikšminčiau akto, tai tas pats, kaip peizažo fotografavimas, natiurmortas. Vyrui tai sukelia aistras, moteriai labiau rūpi estetika.

Žmogus nori šiurpuliuko

Sakai, mano nuotrauka "Miegančioji" tau kelia asociacijų apie mirtį? Visi mes kažkada panyrame į nebūtį. Išrinko tą mano nuotrauką, nes gal tiesiog pasirodė neįprasta, tai akimirkos ir laimės dalykas. Antrąją vietą užėmė izraelito fotografija, trečiąją - čeko. Buvo ir moterų, fotografuojančių aktą. Naudojau technologijas, kurioms anksčiau visi labai priešinosi, skaitmeninis fotoaparatas nebuvo laikomas fotoaparatu.Nenumaldomo progreso nenuneigsime, užuot rinkę telefono numerį juk neskambiname būgnu ar keptuve.

Kaip žiūriu į šiuolaikinių menininkų išsidirbinėjimą, skulptūras iš mėsos? Mūsų prigimtis diktuoja gražiai pateikti buitį, mes gyvename meniškoje aplinkoje, tiesiog apie tai negalvojame. Visais laikais rasdavosi maištautojų, vaizduojančių ne tik mums patogią aplinką. Kaip kažkada į Lietuvos fotografiją atėjo Balčytis, Urbonas, Treigys, nefotografavę bažnyčių, portretų ir turgaus, o buvo nuobodulio estetikos atstovai. Žmogus kitąkart nori to šiurpuliuko.

Kokia mano brangiausia fotografija buvo? Trys rubliai. Fotografijų albumo iš fotosesijos Prahoje tikrai neleisiu. Jeigu susikaups tokių, dėl kurių nebūtų gėda... Jeigu sakai, mano stilius primena tapybą ir grafiką, tai yra labai slidi riba tarp jų ir kičo. Tas kičas vėlgi yra neblogai klestinti meno šaka, Amerikoj popartas iš jo išsivystė, nėra ko bijoti. Kiekvienas, turintis kūrėjo ambicijų, nori, kad jo darbai "vežtų". Kad būtų išskirtiniai, kad galėtum save indentifikuoti. Kitą kartą, jeigu nėra meno, bet yra braižas, charakteris, atpažįstamumas - tai jau didelis dalykas. Įsivaizduok, per dieną gimsta milijonas aktų, pradedant nuo lengvos erotikos, baigiant sadomazochizmu, tad aš sakau: būk bent jau pirmas savo kaime. Ir tavo darbas nebus tuščias. O jeigu iš tiek fotografijų komisija bakstelėjo pirštu į manąją, mano ego buvo paglostytas ir pakasytas. Bet į tai žiūriu su humoru.