P. Domšaičio galerija - verta ir Luvro kolekcijos

Pasaulyje pripažintas menininkas Arbit Blatas (tikrasis vardas Neemija Arbitblatas) 1924 metais iš Kauno išvyko mokytis į Berlyną. Vokietijoje dailininkas sėmėsi vokiškojo ekspresionizmo patirties. Vėliau gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Italijoje, įamžino jų miestelių architektūros ir gamtos grožį. Paskui menininko gyvavimo centru tapo Niujorkas, sutelkęs įvairių šalių meno elitą.

Tačiau dailininkas nuolat pabrėždavo, kad yra kilęs iš Kauno ir visada buvo atviras lietuvių kultūrai. Deja, dalis darbų, kuriuose jis vaizdavo žinomus mūsų menininkus, dingo per II pasaulinį karą. Liko tik keletas jo darbų su lietuviškais natiurmortais bei dievukais.

Gyvendamas emigracijoje, menininkas nuolat sekė savo gimto krašto politinius įvykius, prenumeravo "Gimtąjį kraštą", savo draugams deklamuodavo poeto Juozo Tysliavos eiles, kartais, žaismės dėlei - su kaunietišku akcentu. Buvo atvykęs į Lietuvą 1988 metais, ir, susitikęs su Vytautu Landsbergiu ir Algirdu Mykolu Brazausku, džiaugėsi šalies kultūriniu atgimimu.

Parodos atidarymą "įgarsino" Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro styginių kvartetas "Musica Libera". Nuotraukoje - Sandra Dirgėlaitė.

Nepaprastai kūrybingo menininko našlė, garsi operos dainininkė ir režisierė Regina Resnik Blatas, 2003 metais viešėjusi mūsų šalyje, taip pat Nidoje ir Klaipėdoje, padovanojo Lietuvai 332 tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių kolekciją bei gausų savo vyro asmeninį archyvą: XVI a. baldų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, parodų katalogų.

Jau 1999 metais ketinta parsivežti šią nepaprastą dovaną, tačiau Arbit Blato darbų draudimas būtų kainavęs 7-8 milijonus. Jo žmona ir sūnus bei Lietuvos diplomatai per pusmetį nuo idėjos gimimo padarė labai daug, kad menininko kūriniai, kurių dalis yra Paryžiaus ir Niujorko muziejuose, laimingai pasiektų Lietuvą.

Didelę pagalbą perimant kolekciją ir ją pristatant nuolat teikė ilgametis Arbit Blato šeimos bičiulis, Lietuvos dailės muziejaus konsultantas Vilius Kavaliauskas. Jo dėka prie kolekcijos radosi ir keletas paveikslų, paimtų iš Venecijos teatrų, taip pat - dailininko ištapytos medinės durys bei dvivėrė širma.

Pirmoji meistro paroda buvo surengta Vilniuje, o atidaryta P. Domšaičio galerijoje veiks iki vasario 1 dienos. Jeigu netrūks lankytojų - ir visus metus. Vėliau paroda turėtų iškeliauti į Estiją, Lenkiją.

Arbit Blato paveikslų bei skulptūrų modeliais tapo tokie žinomi dailininkai kaip Pablo Pikasas, Chaimas Soutine, Paryžiaus mokyklos Ecole de Paris dailininkų impresionistų karta, dailininkai modernistai, Brodvėjaus ir kitų Europos teatrų artistai. Ne šiaip sau šis daugiabriaunis dailininkas buvo vadinamas XX a. meno istoriografu: jo drobėse atsiskleidė ryškūs teatro bei muzikos elito atstovų - Luciano Pavarotti, Placido Domingo, legendinio Mimo Marcelio Marceau, dramaturgo Bertoldo Brechto charakteriai.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ketina tartis dėl Luvro meno muziejaus darbų ekspozicijos Vilniuje, ir neatmetė galimybės, kad vėliau ji galėtų būti atvežta į P. Domšaičio galeriją.

Arbit Blatas buvo vertinamas ir kaip scenovaizdžių bei kostiumų kūrėjas. Vienas vertingiausių paveikslų ciklų yra aliejumi nutapyti Venecijos peizažai, dailininką išgarsinęs portretinių litografijų ciklas. Dailininkas visą gyvenimą savo drobėse stengėsi atskleisti tragišką žydų tautos likimą, tapė juos besimeldžiančius, įkalintus getuose ir vežamus į koncentracijos stovyklas.

Šis išskirtinis svarbios kolekcijos gavimas ir pristatymas visuomenei - ypatingas mūsų valstybės kultūros įvykis, darantis Lietuvą pasaulinio garso dailininko kūrybos tyrinėjimo ir populiarinimo centru.

Atvira vertingiausioms parodoms

P. Domšaičio galerijos komplekso pastatų renovacijai gavus iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų 2,7 mln. litų, galerija prisikėlė lyg feniksas iš pelenų: virto šviesia, modernia erdve, kurios apsauga ir mikroklimatas tinkamas priimti pasaulinio mąsto šedevrų parodas ir saugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Buvo pakeisti langai, lauko durys, apšiltinti sienos ir stogai, modernizuotas šilumos punktas, atlikta šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemų rekonstrukcija. Kol vyko renovacija, galerija nebuvo uždaryta, tik veikė mažiau ekspozicijų salių.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, atvykęs į parodą, sakė, jog ketina tartis dėl Luvro meno muziejaus darbų ekspozicijos Vilniuje, ir neatmetė galimybės, kad vėliau ji galėtų būti atvežta į P. Domšaičio galeriją.

Lietuvos dailės muziejus 1973 m. XIX a. pab. raudonų plytų mūro pastate įkūrė Klaipėdos paveikslų galeriją, kuri, prijungus dar tris gretimai esančius statinius, jau tris dešimtmečius ne tik eksponuoja pamario dailininkų kūrybą, bet ir rengė nacionalines ir tarptautines parodas.

P. Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė (kairėje) bendravo su Palangos gintaro muziejaus vyriausiąja muziejininke Regina Makauskiene.