Trys pajūrio miestai iškilmingai paskelbė, jog žengia istorinį žingsnį kultūrinio tripolio kūrimo link. Klaipėda, Neringa ir Palanga kartu parengė paraišką 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti. Teigiama, jog pastarojoje sugulę ambicingi tikslai ir projektai leis pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru.
Vieną Europos kultūros sostinę Lietuva jau turėjo. 2009 metais ja tapo Vilnius. Tačiau šimtus milijonų litų (60,24 mln. eurų) prarijusi programa „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) pagarsėjo ne kultūra, o skandalais. O jos simboliu tapo 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) kainavusi skulptūra „Krantinės arka“, visuomenėje geriau žinoma kaip Neries „vamzdis“. Iki šiol prisimenama ir vos ne 20 minučių (su pertraukomis) trukusi garsų-šviesų šventė, o jos kaina - 2 mln. litų. Kaip ir Kultūros ministerijos skubos tvarka skirti 800 tūkst. litų komerciniam islandų atlikėjos Bjork koncertui, į kurį bilietai kainavo nuo 90 litų. Dar vienu VEKS palikimu tapo neveikiantys, beveik milijoną litų kainavę interneto puslapiai. Tačiau finansines VEKS gijas net penkerius metus narplioję prokurorai nieko neteisėto nerado.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad VEKS pavyzdys ir iki šiol jį dengiantis šešėlis pajūrio miestų nė kiek nebaugina.
„Jei bijotume galimų pasekmių ar šleifų, kurie su Klaipėda neturi jokio ryšio, nebūtume net pradėję. Dėl to aš esu visiškai ramus. Mūsų parengta Europos kultūros sostinės programa suskirstyta į keturias esmines kryptis - „Kintantis identitetas“, „Gyvybinga bendruomenė“, „Ateities kultūra“, „Erdvė kurti ir ilsėtis“. Jomis ir dairomės, tad tikrai nėra nei užuominų, nei minčių apie „vamzdį“, kuris nuvestų į neperspektyvią ateitį, ar tapimą kažkieno kaltės atpirkėjais. Nuo pat pirmųjų dienų paraiška kurta kaip bendruomenės programa, ne nuleista iš viršaus, bet parengta būtent pačių bendruomenės narių. O bendram vienijančiam siekiui tapti Europos kultūros sostine susibūrė ne tik Klaipėda, Neringa ir Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas, neabejotinai vienas ambicingiausių ir perspektyviausių Lietuvoje“, - pasirinktu tikslu neabejojo V.Grubliauskas.
Preliminariai paskaičiuota, kad Klaipėdos, Neringos ir Palangos parengtos programos biudžetas sieks apie 30 milijonų eurų. Europos Sąjunga skirs tik 1,5 mln. eurų. Tad jau dabar aišku, kad didžiausia našta guls ant uostamiesčio pečių.
„Projektas nėra iš pigiųjų. Ir tai ne siekis, tikslas ar galimybė iš to labai daug ar apskritai užsidirbti. Tai ilgalaikė, išliekamąją vertę turinti investicija į kultūros infrastruktūrą labai plačiame kontekste. Nebūtinai ji turi virsti kažkokiais paminklais ar statiniais. Ilgalaikiai projektai leis dalyvauti, išjudinti, suteikti impulsą bei energijos naujoms kūrybinėms idėjoms, iniciatyvoms. Be jokios abejonės, mes puikiai suvokiame, kad šiame tripolyje Klaipėdai tenka pagrindinis vaidmuo. Mes nekalbame vien apie tiesiogiai šiai programai suplanuotus naujus finansus. Bus įskaičiuota ir didelė dalis kiekvienais metais kultūros sričiai skiriamų lėšų. Jei tai būtų vien finansinis prisidėjimas, kuriam naujų lėšų tektų ieškoti savivaldybių biudžetuose, mūsų partnerių entuziazmo tikrai būtų mažiau. Ramina tai, jog sudėtinė šio prisidėjimo dalis yra jau esama infrastruktūra ir nuolat kultūrai skiriami finansiniai įsipareigojimai. Pinigų surasime, svarbu, kad nepritrūktų pačių idėjų ir norinčiųjų jas įgyvendinti“, - sakė V.Grubliauskas.
Neringos savivaldybė šiam projektui skirs per 250 tūkst. eurų. Kaip kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ juokavo jos meras Darius Jasaitis, neringiškiai net ir norėdami pas save „vamzdžio“ nepastatytų, nes to neleis griežti unikaliąją Kuršių neriją saugantys aplinkosaugininkai.
„Nors „vamzdžio“ tikimybė visada yra, nes viskas priklauso nuo pačių žmonių. Tuo labiau kad kalbame apie 2022 metus, kai nei aš, nei mano kolegos jau gali ir nebūti merais. Juk bus rinkimai. Mums, mažiesiems, lieka tik pasitikėti Klaipėda ir būti atsakingiems už savo dalį. Tarybos patvirtintus pinigus iš biudžeto skirsime etapais, nuo 2017 iki 2022 metų. Jei mūsų paraiška laimės, tiek tikrai rasime ir investuosime, nes tai visam regionui bus didžiulė reklama. Nors galiu pasakyti, kad Klaipėda, Neringa ir Palanga jau seniai yra kultūros sostinės, tik netituluotos“, - teigė D.Jasaitis.
Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šią iniciatyvą palaikantys palangiškiai dės visas pastangas, kad kultūrinis pajūrio gyvenimas būtų praturtintas aukšto lygio renginiais, vykstančiais kurorte.
„Dalyvaudami šiame projekte, keliame sau tikslą ne tik kuo gražiau atskleisti kokybinį turinį, bet ir, pasitelkdami daugelį metų kurorte puoselėjamas tradicijas, pristatyti Palangos kultūrinį tapatumą. Džiugu ir sveikintina, kad pajūryje vykstantis kultūrinis gyvenimas apima ne vieną, o keletą miestų“, - sakė Š.Vaitkus.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų ES valstybių narių. 2022 metais tuo džiaugsis Lietuva ir Liuksemburgas. Be pajūrio tripolio, į šį titulą labai rimtai pretenduoja Kaunas ir galbūt Druskininkai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą