Roko opera "Jūratė ir Kastytis"

Greitai

Kitą šeštadienį, balandžio 16 d., 19 val. Klaipėdos žvejų kultūros rūmuose skambės kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus sukurta lietuviška roko opera "Jūratė ir Kastytis".

2002 metais ji buvo pastatyta Klaipėdos teatro aikštėje. Pasak roko operos kūrėjų, uostamiesčio gyventojai pirmieji turės galimybę pirmieji išgirsti ją patobulintą - papildytą naujais kūriniais ir režisūros sprendimais. Anksčiau valandą laiko skambėjęs kūrinys dabar pailgėjo beveik puse valandos.

"Scenos kūrinys, kaip ir žmogus, turi savo gyvenimo kelią - jis bręsta, kinta, įgauna naujų bruožų. Taip atsitiko ir šiai roko operai. Per trejus metus ji "susigulėjo", išryškėjo vietos, kuriose trūksta vieno kito potėpio iki visiško baigtumo. Dabar šias spragas užpildėme ir tikimės, kad publikai atnaujintas kūrinys dar labiau patiks", - sakė roko operos idėjos ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius.

"Galima sakyti, kad dėl šio "chirurginio" mūsų įsikišimo kalta pati publika. Tobulinti kūrinį visuomet sunkiau, nei kurti naują, todėl nebuvo paprasta ryžtis keisti tai, prie ko klausytojai jau įprato ir ką pamėgo. Tačiau daugelio kūrinio vertintojų nuomone, trūko natūralių siužetinių jungčių", - sakė kompozitorius Rokas Radzevičius. Pasak jo, naujojoje kūrinio versijoje atsirado ne tik reikiamos jungtys - jis papildytas ir dar keliomis arijomis, kurių viena turėtų tapti ne mažiau garsiu hitu, kaip kad Jūratės ir Kastyčio meilės arija ar "Atsisveikinimas".

Roko opera "Jūratė ir Kastytis" yra visiems gerai žinoma legenda apie mirtingojo žmogaus ir jūrų valdovės meilę, pasibaigusią gintarinių rūmų griūtimi. Tačiau Roko Radzevičiaus ir Rimvydo Stankevičiaus sukurtas siužetas nekartoja populiarios legendos, bet ją pratęsia. Tai pasakojimas apie Jūratės atgaivinimą, apie meilės pergalę prieš Perkūną, apie Jūratės ir Kastyčio jungtuves ir apie gintarinių rūmų atstatymą sausumoje.

Kūrinys prasideda paskutiniuoju legendos vaizdu: Kastytis klūpi pakrantės smėlyje, glėbyje spausdamas Perkūno pakirstą savo mylimąją Jūratę ir ją aprauda. Kastyčio motina bando raminti sūnų, sakydama jam, kad dievų valios nepakeisi, ir bando įkalbėti sūnų susirasti nuotaką tarp mirtingųjų. Tačiau Kastytis pasiryžta stoti prieš Perkūno valią ir grąžinti mylimajai gyvybę...

Kūrinio autoriai finale "atstato" Perkūno sugriautus gražiuosius gintaro rūmus, bet jau nebe jūros dugne, o ant kranto. Taip atsiranda gintaro miestas Klaipėda.

"Vakarų ekspreso" informacija